„Sveikinu mus visus – gyvename mieste, kuris yra atviras
visiems čia gyvenantiems ir atvykstantiems. Latvių gatvės
stilizuotas pavadinimas latvių kalba mums yra ne tik gatvės
puošybos elementas, bet ir nuoširdus pasveikinimas, draugiškumo
ženklas margame daugiataučiame ir kultūrų dialogais
garsėjančiame mieste.
Graži kaimynystė ir bendras tikslas sujungia
žmones Vilniuje, tad būkite pasveikinti latvių kalba Latvių
gatvėje“, – per ceremoniją sakė Vilniaus meras Remigijus
Šimašius.
Latvijos ambasadorius Lietuvoje Einaras Semanis palygino Latviją
ir Lietuvą su dviem šakom Europos Sąjungos medyje ir priminė, kad
lietuviai ir latviai – vienintelės baltų tautos.
„Esame likę dvi vienintelės baltų tautos. Latvijos ir
Lietuvos likimai susipynę laiko erdvėje. Mus vienija tarpusavio
pasitikėjimas, vyksta nuostabus bendradarbiavimas kultūros švietimo
ir mokslo srityse. Tai be abejonės reiškia, kad mūsų tautų
dvasios yra labai artimos“, – lietuviškai sakė diplomatas.
Latvių gatvė įsikūrusi Žvėryno mikrorajone, kur gausu
užsienio diplomatinių atstovybių. Latvių gatvėje yra Rusijos
ambasada.
Tai jau devintoji simbolinė lentelė užsienio kalba – tokios
pat lentelės atitinkamomis tų valstybių kalbomis yra sostinės
Žydų, Islandijos, Varšuvos, Rusų, Karaimų, Totorių, Vokiečių
gatvėse, Vašingtono skvere.
Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė
reikalauja nukabinti dvikalbes lenteles sostinėje motyvuodama, kad
tokios lentelės prieštarauja teisės aktams, kuriuose nurodoma, kad
Lietuvoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.
Latvijos nepriklausomybė paskelbta 1918-ųjų lapkričio
17-ąją. Du dešimtmečius trukusią nepriklausomybę nutraukė
sovietinė okupacija, iš kurios Baltijos šalys išsivadavo po pusės
amžiaus. Latvija atkūrė nepriklausomybę 1990-ųjų rugpjūčio 21
dieną.
Vilniaus taryboje taip pat buvo kilusi iniciatyva greta Latvių
gatvės esančiai atkarpai suteikti prieš beveik dvejus metus
nužudyto Rusijos opozicionieriaus, Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo
vardą, kol kas jai nėra pritarta.