Teisės ekspertai mano, kad tyrėjai iš Lietuvos gali
pareikalauti suteikti informaciją, bet bylą gali sustabdyti
amerikiečių atsisakymas bendradarbiauti.
Šią savaitę Hagos teismo vyriausioji prokurorė Fatou Bensouda paskelbė preliminarią ataskaitą dėl kaltinimų, kad JAV kariai ir CŽV agentai kankino įtariamuosius terorizmu. 74
puslapių ataskaitoje minimi ir spėjami tardymo centrai Lietuvoje,
Lenkijoje ir Rumunijoje.
Tarptautinis baudžiamasis teismas – antroji tarptautinė
teisminė institucija, kuri gali aiškintis, kas prieš dešimtmetį
vyko pastate Antaviliuose, 15 kilometrų nuo Vilniaus. Bylą dėl
galimo kankinimo jau nagrinėja Strasbūre veikiantis Europos Žmogaus
Teisių Teismas. Jį Lietuvos vyriausybė įtikinėja, kad
Antaviliuose buvo įkurtas žvalgybos paramos centras, o ne slaptas
kalėjimas.
Kankinimai ir žiaurus elgesys
Gambijos teisininkės F.Bensoudos ataskaitoje rašoma, kad
sulaikyti įtariamieji galėjo būti kankinami, o tai prilygsta karo
nusikaltimams.
„Atrodo, kad CŽV nariai mažiausiai 27 sulaikytiems asmenims
taikė kankinimus, žiaurų elgesį, asmeninio orumo pažeidimus
ir/arba žaginimus Afganistano teritorijoje arba kitose (Tarptautinio
baudžiamojo teismo) statuto valstybėse narėse (konkrečiai –
Lenkijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje) nuo 2002 metų gruodžio iki 2008
metų kovo. Dauguma šių pažeidimų, kaip įtariama, buvo įvykdyti
2003–2004 metais“, – rašoma dokumente.
Ataskaita parengta atlikus parengiamąjį tyrimą dėl situacijos
Afganistane. Į jį JAV įsiveržė po kelis tūkstančius
gyvybių nusinešusių 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių,
apkaltinusi valdantįjį Talibano režimą slepiant ataką
organizavusius teroristus.
Vėlesniais metais JAV užsienyje įrengė slaptus centrus
sulaikytiems įtariamiesiems tardyti. Tuometinio prezidento George'o
W. Busho (Džordžo V.Bušo) administracija po atakų prieš Jungtines
Valstijas įgalino vadinamuosius šiurkščius tardymo metodus, tarp
jų ir imituojamą skandinimą.
Žmogaus teisių gynėjai įtaria, kad slaptas CŽV kalėjimas
Lietuvoje galėjo veikti 2005-2006 metais. Parlamentiniam tyrimui
vadovavęs Arvydas Anušauskas sako, kad tuo metu CŽV jau buvo
atsisakiusi griežčiausių tardymo metodų.
„Jei būtų patvirtintas kokio nors asmens buvimas Lietuvos
teritorijoje, tai vis tiek nebūtų kalbos apie jokius kankinimus,
galėtų būti kalba apie neteisėtą perkėlimą ar tardymą“, –
BNS sakė A.Anušauskas.
Lietuva ir JAV vertina skirtingai
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė Renata
Vaišvilienė atkreipė dėmesį, kad vertinama Afganistano situacija
apima laikotarpį nuo 2003 iki 2014 metų, ir Lietuva tuo metu buvo
Tarptautinio baudžiamojo teismo steigiamosios sutarties Romos statuto
dalyvė.
„Tai reiškia, kad Lietuva, esant Tarptautinio baudžiamojo
teismo paklausimui, privalės suteikti reikiamą informaciją
išankstiniam susijusios situacijos vertinimui atlikti“, –
BNS teigė teisininkė.
Ji pabrėžė, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas negali
spręsti dėl valstybių atsakomybės, o teisti tik individualius
asmenis.
Priešingai nei Lietuva, JAV nėra ratifikavusios Romos statuto,
ir jau pareiškė, kad Hagos teismui neleis persekioti savo karių ir
žvalgybininkų.
Lietuvos teisingumo ministerija ir JAV ambasada Lietuvoje nuo
platesnių komentarų susilaiko.
„Teisingumo ministerija susilaiko nuo platesnio komentaro šia
tema, kol nebus išsamiai susipažinta su ataskaitos turiniu. Tačiau
norėtume pažymėti, kad dėl to, kad Lietuva paminima šioje
ataskaitoje, sankcijos savaime kilti negali“, – BNS sakė
ministerijos atstovas spaudai Sergejus Tichomirovas.
„JAV laikosi politikos nekomentuoti tokių prielaidų“, – BNS
sakė JAV ambasados atstovė spaudai Althea Cawley-Murphree (Altėja
Koli-Merfri).
Kalėjimas ar žvalgybos centras?
Pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo bazėje
Antaviliuose JAV žiniasklaidoje pasirodė 2009 metais. Įtarimus
Lietuvoje aiškinosi parlamentinė komisija ir teisėsauga, prokurorų
tyrimas su pertraukomis tęsiasi iki šiol, Lietuvos teisėsauga
pagalbos kreipėsi į JAV, Lenkiją ir Rumuniją.
Ilgą laiką Lietuvos vyriausybė ir parlamentarai laikėsi
pozicijos, kad šalis neturi duomenų apie konkretų asmenų gabenimą
ir negali jų gauti, jei informacijos nepateiks JAV.
Papildomų diskusijų sukėlė 2014 metais paskelbta JAV Senato
ataskaita. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių
gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“
vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005
metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos
medicinos priežiūros, jame esą kalintas Mustafa al-Hawsawis
(Mustafa Hausavis) iš Saudo Arabijos.
Naujas posūkis įvyko šią vasarą, kai Strasbūro teisme
Vyriausybės atstovai pareiškė, kad prieš dešimtmetį
amerikiečiai į Lietuvą gabeno ne kalinius, o ryšio įrangą, o
Antaviliuose buvo kuriamas žvalgybos paramos centras. Teisingumo
viceministras, kreipdamasis į devynių teisėjų kolegiją, tuomet
pareiškė, kad „Lietuvoje joks slaptas CŽV sulaikymo centras
neveikė“.
Lietuvos vyriausybės teigimu, kitas tyrimuose minimas objektas –
pastatas Vilniaus mieste Sierakausko gatvėje – „buvo skirtas
slaptųjų bendradarbių eksfiltravimui“ – perkėlimui į saugią
aplinką.
Dvi kadencijas – 1998-2003 ir 2004-2009 metais – Lietuvos
prezidento pareigas ėjęs Valdas Adamkus ne kartą sakė esąs
įsitikinęs, kad CŽV slapta netardė kalinių Lietuvoje.