Jį per slaptą balsavimą palaikė 19 tarybos narių, o už kitą
kandidatą – Apeliacinio teismo pirmininką Algimantą Valantiną –
balsavo trys teisininkai.
Pats A.Valantinas kolegas ragino balsuoti už R.Norkų, nors savo
kandidatūros neatsiėmė.
„Išsilavinęs ir progresyvus žmogus, jis gali mus sutelkti.
Žmogus, kuris klauso ir įsiklauso“, – sakė Apeliacinio teismo
vadovas.
Ankstesnės Teisėjų tarybos pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo
teisėjas Egidijus Laužikas teigė, jog R.Norkus yra „patikimas
žmogus, su kuriuo galima dirbti ranka rankon“.
37 metų R.Norkus turi socialinių mokslų teisės srities daktaro
laipsnį, įvairiose pareigose yra dirbęs Apeliaciniame ir Lietuvos
vyriausiajame administraciniame teismuose, iki šiol dėsto Mykolo
Romerio universitete. Nuo 2014 metų gruodžio jis vadovauja
Aukščiausiajam Teismui.
Pavaduotojais buvo siūlomi E.Laužikas ir A.Valantinas. Už
A.Valantiną balsavo 13 tarybos narių, už E.Laužiką atiduoti – 9
balsai.
Sekretoriaus pareigos siūlomos Vilniaus miesto apylinkės teismo
pirmininkė Loreta Braždienė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas. Pastarasis jau yra ėjęs šias
pareigas taryboje.
Teisėjų tarybos narys, Apeliacinio teismo teisėjas Vigintas
Višinskis pasiūlęs Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės
kandidatūrą, pažymėjo, kad ji yra naujai išrinkta į Teisėjų
tarybą, per balsavimą Visuotiniame teisėjų susirinkime gavo apie
80 kolegų balsų, o tai rodo aukštą pasitikėjimą.
„Būtina, kad nors vienas kandidatų būtų ne tik iš
aukščiausių, bet ir apylinkių teismų“, – sakė Teisėjų
tarybos narys, Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.
Po balsavimo paaiškėjo, kad R.Gadliauskas surinko 13 balsų, o
L.Braždienė – 9.
Vėliau penktadienį Teisėjų tarybos nariai susitiks su
prezidente Dalia Grybauskaite. Per susitikimą bus kalbama, kaip
stiprinti teismų darbą, spartinti bylų nagrinėjimą, užtikrinti
aukštą teisėjų profesinę ir moralinę kompetenciją, pranešė
Prezidentūra.
Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija,
užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, ją sudaro 23
nariai – Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo
administracinio teismo pirmininkai ir 20 renkamų teisėjų.
Naujoji Teisėjų taryba išrinkta prieš savaitę, ji renkama kas
ketverius metus visuotiniame teisėjų susirinkime.
Taryba motyvuotai pataria prezidentui dėl teisėjų skyrimo,
paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų, dėl teismų
pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir
atleidimo iš pareigų, taip pat motyvuotai pataria prezidentui dėl
teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo.
Teisėjų taryba sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino
komisiją, tvirtina Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos
nuostatus, egzamino programą, kt.
Teisėjų tarybos nariai slaptu balsavimu renka ir skiria
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius teisėjus, iš visų
šios komisijos narių renka komisijos pirmininką ir šio įstatymo
nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų, tvirtina Teisėjų
etikos ir drausmės komisijos nuostatus, slaptu balsavimu renka
Teisėjų garbės teismo narius ir šio įstatymo nustatytais
pagrindais atšaukia juos iš pareigų.
Šiuo metu šalyje veikia 62 teismai, kuriuose dirba 778
teisėjai. Teismuose išnagrinėjama vidutiniškai po 1,5 tūkst.
bylų per dieną.