„Iš pradžių jie mokėjo mokesčius, nors ir sunkiai. Vis sakydavo: „Palauk palauk, nėra pinigų.“ O vasarą šio buto gyventojai dingo. Jie buvo tylūs žmonės, problemų nekėlė, bet melagių melagiai“, – pasakojo Kokolos gatvės 11-ojo namo bendrijos pirmininkas Pijus Alfonsas Griškaitis.
Oficialiu erdvaus buto pirmajame aukšte savininku 2014-ųjų vasarį tapo 36 metų Tadžikistano pilietis Tohiras Isroilovas.
„Bute nuolat gyvendavo trys vyrai, moterų niekada nemačiau. Tohiras Sasnavos gatvėje buvo atidaręs kavinę, bet, matyt, verslas sekėsi prastai. Kavinė veikė neilgai, šių metų liepą ji buvo uždaryta“, – teigė P.A.Griškaitis.
Užsieniečiai iš buto ir kavinės dingo šių metų birželį.
Tadžikai namo bendrijos pirmininko ar buhalterės neįspėjo apie jokius savo planus.
Tuoj bus pusmetis, kai šio buto gyventojų mokesčius iš vadinamojo amortizacijos fondo sumoka namo bendrija.
„Visi mokesčiai sumokėti, namas neturi jokių skolų, bet tadžikų skola mums auga sulig kiekvienu mėnesiu. Už juos jau sumokėjome 219 eurų. Už skolas bute buvo išjungta elektra.
Kol orai nešalti, sąskaitos už šilumą nėra didelės. Tačiau kas bus žiemą? Mums iki tūkstančio eurų skolos pridarys.
Į amortizacijos fondą pinigai renkami įvairiems namo remonto darbams, o ne skoloms mokėti. Kada nors fondo pinigai baigsis, o kur tų tadžikų ieškoti?“ – nerimavo ir piktinosi P.A.Griškaitis.
Jis apėjo ne vieną instituciją ieškodamas patarimo ir pagalbos, tačiau nieko konkretaus ir paguodžiamo nesužinojo.
„Buvo kalbų, jog tadžikai jau pardavė šį butą. Tačiau aš išsiaiškinau, jog savininkas tebėra tas pats.
Ėjau į policiją, klausiau, gal jie galėtų išsiaiškinti, ar tadžikai apskritai yra Lietuvoje, nes mane pasiekė gandai, jog jie pastaruoju metu neva verslu užsiima Klaipėdoje ar Maskvoje. Marijampolėje jie bankrutavo.
Policija man atsakė, jog tokios informacijos neteikia.
Daug kartų bandėme su tadžikais susisiekti telefonu, bet jis išjungtas.
Buvau pas advokatą. Klausiau, ar nevertėtų bendrijai kreiptis į teismą.
Advokatas sakė: „Teismas tadžiko neieškos.“ Tai ką mums daryti? – skėstelėjo rankomis P.A.Griškaitis. – Jei jie gyventų tame bute, bet nemokėtų mokesčių, skaičiuotume delspinigius. O dabar – kas iš to, nežinia, kur tie gyventojai.
Girdėjau, jog jie Marijampolėje ne mums vieniems skolingi, jais domisi antstoliai.“
Namo bendrijos pirmininkas P.A.Griškaitis nerimauja, jog tadžikai numojo ranka į keliasdešimt tūkstančių eurų vertės butą ir Marijampolėje nebesirodys savo skolų naštą numetę buvusiems kaimynams.
Antstoliai teigia, jog bendrija turėtų kreiptis į jų kontorą, kad skolininkams būtų įteikta pretenzija.
Jei skolingų asmenų surasti nepavyksta, tuomet skolą reikėtų prisiteisti teisme, kreipiantis su civiliniu ieškiniu.
Po to teismo vykdomąjį raštą pateikti antstoliams. Pastarieji skolininkų ieškotų įvairiuose registruose.
„Jei dėl skolininkų reikia kreiptis į užsienio valstybes, tuomet veikiame per Antstolių rūmus. Kur yra skolininkas, nėra svarbu, jei jo turtas yra Lietuvoje, – čia ir sprendžiamos problemos“, – teigė antstoliai.
