Politikai ir „Facebook“: apie žvaigždes ir dar vieną E. Masiulio klaidą

Ne išimtis ir Lietuvos politikai. Didžioji dalis lietuviškos politikos padangės žvaigždžių vienaip ar kitaip reiškiasi socialiniuose tinkluose. Tiesa, vieniems tai – kasdienybė, o kiti juose pasirodo lyg jaunas mėnulis.

Nors kai kuriems aktyvumas socialiniuose tinkluose gali atrodyti svetimas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiui, parlamentarui Gabrieliui Landsbergiui ir Liberalų sąjūdžio pirmininkui, Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui tai – natūralus dalykas.

Populiarūs politikai kasdien dalijasi nuotraukomis, nuomonėmis, nuorodomis į interneto puslapius. Konservatorių vedlys G.Landsbergis nevengia dalytis įžvalgomis, akimirkomis iš šeimos gyvenimo ar komentarais apie kitas politines figūras. Kiekvieną Seimo nario įrašą lydi originalios ir dažnai šmaikščios grotažymės (angl. – „hashtag“).

Daugiau nei 50 tūkst. sekėjų „Facebook“ turinčio G.Landsbergio įrašus ženklu „patinka“ ar kokiu nors kitu dažnai įvertina daugiau nei du tūkstančiai socialinių tinklų vartotojų. Šimtai jų taip pat pakomentuoja įrašus arba jais pasidalija.

Konservatorius taip pat rengia tiesiogines „Facebook“ transliacijas, kurių metu, sėdėdamas kurioje nors kavinėje ar namuose, gyvai atsakinėja į žmonių klausimus. Tokios jo transliacijos taip pat sulaukia kartais keleto tūkstančių žiūrovų, kurie dažnai ir komentuoja, užduoda klausimus.

G.Landsbergiui aktyvumu socialiniuose tinkluose nenusileidžia ir Vilniaus miesto meras R.Šimašius. Liberalų sąjūdžio vadovas taip pat kasdien dalijasi Vilniaus miesto problemomis ir džiaugsmais, politiniais komentarais, šeimos akimirkomis ir t.t.

Turbūt daugiausia dėmesio sulaukė R.Šimašiaus tiesioginė „Facebook“ transliacija, kurią jis surengė prie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) durų prieš pat apklausą. Meras buvo apklausiamas buvusio liberalų vado Eligijaus Masiulio byloje, jam buvo užduoti klausimai dėl Jono Basanavičiaus paminklo, vartojimo kreditų reglamentavimo ir greitkelio.

Prieš žengdamas pro STT duris liberalų vedlys savo sekėjams pasakojo apie tai, kodėl buvo pakviestas, ko jo gali klausti pareigūnai ir t.t. Vilniaus merą, „Facebook“ tinkle turintį du profilius, seka apie 100 tūkst. žmonių.

Pats R.Šimašius sakė, kad socialinius tinklus supranta ir vertina kaip dar vieną bendravimo būdą bei galimybę palaikyti glaudesnį ryšį su rinkėjais: „Kaip Vilniaus miesto merui, tai būdas sužinoti vilniečių nuomonę apie mieste vykstančius ar planuojamus vykdyti projektus, išgirsti jų patarimus ar kritiką.“

Meras mano, kad aktyvumas socialiniuose tinkluose politikams tikrai netrukdo, ir sakė esąs dėkingas visiems rašantiems, siūlantiems naujas idėjas, nes tik kartu galima miestą padaryti gražesnį ir įvairesnį.

Kuo dalytis, o kuo ne, pasak R.Šimašiaus, kiekvienas žmogus sprendžia pats, o meras nevengia dalytis tiek su darbu, tiek su šeima susijusiais įrašais. Tiesa, pastaruosius skelbia tik tuomet, jei sutinka namiškiai.

„Laisvalaikiu nevengiu pasidalyti ir poilsio su šeima akimirkomis ar įspūdžiais iš rytinio pasivaikščiojimo su šuniuku Mumiu.

Darbo savaitės metu daugiausia „postinu“ apie darbus savivaldybėje. Neseniai sukūriau profilį jaunimo pamėgtame „Snapchat“, ten, kaip ir „Instagram“, daugiausia dalijuosi neformaliomis nuotraukomis iš miesto gyvenimo ar įdomiomis akimirkomis iš darbo aplinkos“, – pasakojo R.Šimašius.

Gana aktyviai socialiniuose tinkluose reiškiasi ir kiti partijų lyderiai. Konservatorius Andrius Kubilius įrašais dalijasi beveik kasdien. Jam aktyvumu nenusileidžia ir „valstiečių“ sąrašo lyderis Saulius Skvernelis, socialdemokratų vedlys Algirdas Butkevičius bei vienas liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas.

Tačiau kai kurie žinomi politikai neskuba savo mintimis ar gyvenimo akimirkomis dalytis su socialinių tinklų vartotojais.

Štai „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pastarąjį kartą įrašu „Facebook“ tinkle dalijosi paskutinėmis spalio dienomis. Tą kartą jis pasidalijo nuoroda į „Lietuvos ryto“ televizijos laidos įrašą, kuriame – jo interviu. Tiesa, iki tol R.Karbauskis socialiniame tinkle buvo aktyvesnis, įrašais ar nuotraukomis dalydavosi kas keletą dienų.

Tačiau neaktyvumu turbūt niekas nepralenks vieno socialdemokratų lyderių Algirdo Syso. Pastarąjį kartą politikas kažkuo dalijosi šių metų pradžioje – sausio 29-ąją, kai jis atnaujino savo profilio nuotrauką. Nuo tada politikas niekuo nesidalijo, tik buvo žymimas kitų žmonių paskelbtuose įrašuose.

Politikas sako suprantantis, kad kolegos jį aktyvumu socialiniuose tinkluose gerokai pralenkė, tačiau nemano, jog tai jam sudaro kokių nors problemų.

„Aš dėl to nesijaudinu. Paprasčiausiai tam reikia skirti pakankamai laiko ir ne taip, kad tik prišoktum, bet daugiau. Tokios galimybės iki šiol neturėjau, nes turėjau daug pareigų ir darbų, negaliu aukoti dėl socialinių tinklų kokių nors darbų, kuriuos turėjau padaryti, o tas dalyvavimas buvo per kitus asmenis, tai suprantu, kad čia tik atsižymėjimas“, – sakė A.Sysas.

Ar nuolatinis dalijimasis įrašais politiko įvaizdžiui kenkia, ar padeda, A.Sysas nedrįso spėlioti. Jo nuomone, kiekvienas atvejis yra individualus ir priklauso nuo to, kuo politikas dalijasi. Pats jis bėdos nemato – jo rinkėjai vyresnio amžiaus, jie nėra nuolatiniai socialinių tinklų naudotojai.

„Jei norėčiau turėti jaunesnės kartos sekėjų ar rėmėjų, tikrai turėčiau skirti tam daugiau laiko“, – sakė politikas.

Paklaustas, kuo politikui dera dalytis, o kuo ne, A.Sysas sakė manantis, kad politikai ir taip yra vieši asmenis, tad dalytis šeimos akimirkomis nereikėtų:

„Mes ir taip per daug vieši esame, kad dar patys viešintume šeimos akimirkas ar poilsį, šventes. Aš esu prieš tai. Lygiai taip pat prieš ir mano sutuoktinė. Mes tuo neužsiimame, stengiamės to nedaryti.“ Po gegužę kilusio skandalo gerokai sumažėjo ir kyšininkavimu įtariamo buvusio liberalų vedlio, eksparlamentaro E.Masiulio aktyvumas socialiniuose tinkluose. Iki tol buvęs politikas įrašais dalydavosi beveik kasdien, tačiau po skandalo „Facebook“ tinkle jis pasisakė vos penkis kartus – visi įrašai susiję su politinės korupcijos byla.

Viešųjų ryšių specialistas Paulius Tamulionis sakė, kad didelis politikų aktyvumas socialiniuose tinkluose jiems – tik į gera: „Manau, kad taip jie pelno pirmiausia šiuolaikiško jaunimo paramą ir palaikymą.

Be to, matant, kad „Facebook“ auditorija sparčiai sensta, ten vis daugėja vyresnio amžiaus asmenų, o jaunimas persikelia į „Instagram“ ar „Snapchat“, jie užsitikrina ir vyresnio amžiaus naudotojų palaikymą, pripažinimą ir simpatijas. Čia labai gera investicija.“

Jis taip pat pasakojo, kad politikai gali pasinaudoti socialiniais tinklais kaip labai pigia priemone pasiekti auditoriją.

„Jei nori patekti į naujienas žiniasklaidoje, sakykime, į televiziją, tai yra sudėtinga, nes reikia turėti tvirtą, stiprią žinią, kuri nukonkuruotų visas kitas.

Be to, laiko ir vietos ten yra labai ribotai, o skiriami jie tiems, kurie įdomiau pasisako. Ten patekti sudėtinga ir labai brangu. O šis kanalas yra lengvai naudojamas, pigus, lengva pasiekti auditoriją, lengva apskaičiuoti, kiek tie įrašai pasiekia žmonių ir net kokiuose miestuose.

Manau, kad tai reikia daryti kiekvienam. Socialiniai tinklai yra toks dalykas, kuriuo nesinaudoti neįmanoma“, – kalbėjo P.Tamulionis.

Jis sakė, kad tuo toliau, tuo darosi aiškiau, kad jei žmogus nesinaudoja socialiniais tinklais, jo faktiškai nėra: „Tai parodo, kad žmogus yra seno kirpimo, ir tai galioja ne tik politikams, bet ir verslininkams. Jei tavęs nėra socialiniuose tinkluose, tavęs kaip ir nelabai yra.“

Pasak viešųjų ryšių specialisto P.Tamulionio, nieko blogo, kai politikas pasisamdo asmenis, kurie skelbia įrašus jo socialinio tinklo profilyje.

„Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas buvo aktyvus socialinių tinklų vartotojas. Kažkada paaiškėjo, kad jis pats nesėdi ir tų įrašų neskelbia, kad yra žmonės, kurie pildo tą paskyrą, ir čia nėra nieko blogo“, – sakė P.Tamulionis.

Jis pastebėjo, kad dėl to „Facebook“ paskyra netampa nei geresnė, nei blogesnė, nes visi ten skelbiami įrašai yra suderinami su asmeniu, kurio ta paskyra yra.

„Mes renkame merą ir jo laikas turėtų būti skirtas miestui valdyti, o ne „Facebook“ pildyti. Nereikia gėdytis, kad pasamdomi žmonės, kurie pildo tą paskyrą. Jei jie ką nors deda, bent žodžiu suderina su asmeniu, kurio vardu ta paskyra yra“, – kalbėjo viešųjų ryšių specialistas.

Paklaustas, ką mano apie E.Masiulio atvejį, kai kilus skandalui jis dingo iš socialinių tinklų, P.Tamulionis sakė, kad jam būtų buvę naudingiau neprapulti.

„Aš tai vertinu kaip sutrikimą ir strategijos „išnyksiu“ pasirinkimą. Dažnai, kai žmonės patenka į kritines situacijas, jie sutrinka ir nežino, ką daryti. Dėl to, kad nežino, pasirenka kelią nedaryti išvis nieko. Jiems atrodo, kad nieko nedaryti yra geriau, nei ką nors daryti. Klausimas, ar tai yra geras kelias. Manau, kad ne“, – sakė P.Tamulionis.

Pasak specialisto, E.Masiulis, dingdamas iš socialinių tinklų, taip gerokai sumažino savo žinomumą, o jo sutepta reputacija taip ir nepagerėjo: „Kai nieko nedaro ir dingsta, mažėja jo, kaip politiko, žinomumas, o reputacija, kuri buvo sugadinta, ir lieka prasta. Ją geriau gerinti išlaikant žinomumą ir liekant aktualijų lauke. Tai yra sutrikimas, nežinojimas, ką daryti, kuris trunka jau pusę metų.“

Viešųjų ryšių specialistas P.Tamulionis sakė, jog aktyviai socialiniuose tinkluose besireiškiantiems politikams svarbu, kad nebūtų peržengta riba. O ji būna peržengiama tada, kai dalijamasi vaikų nuotraukomis, nuogybėmis, užstalės reikalais.

„Jeigu šeima yra rodoma, kartais tai gerai, nes parodomos politiko šeimos vertybės. Šeimą reikia rodyti iki tam tikros ribos. Nedera peržengti ir kitos ribos – tai nuogybės, užstalės reikalai. To rodyti nereikėtų. Ir perdėtas vaikų rodymas nėra labai priimtinas. Vaikas turi savo gyvenimą, jo plačiai eksponuoti nereikėtų“, – dėstė P.Tamulionis.

P.Tamulionis sakė nemanantis, kad socialiniai tinklai ir juose reiškiamos politikų mintys galėjo turėti esminės įtakos šiems Seimo rinkimams, tačiau neatmeta tikimybės, kad ateityje viskas gali kisti.

„Seimo rinkimuose daug lėmė žmonės regionuose, kurie nesėdi socialiniuose tinkluose, o žiūri televiziją ir sako, kad valdžia bloga, ją reikia keisti. Bet neatmestina, kad per kitus rinkimus socialinių tinklų auditorija turės dvigubai ar trigubai didesnę įtaką.

Kaip minėjau, „Facebook“ auditorija sensta, interneto skvarba didėja, viskas integruojasi į telefoną. Neatmestina, kad kituose rinkimuose pusę kandidato sėkmės lems aktyvumas socialiniuose tinkluose, o kita pusė rezultatų bus pasiekiama skambinant į duris, einant į renginius ar naudojant kitą įprastą reklamą,“ – kalbėjo specialistas.