Spalio 25-lapkričio 4 dienomis, tai yra jau po antrojo Seimo
rinkimų turo, naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios
nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ atlikta apklausa
parodė, kad per mėnesį net 18 procentinių punktų padaugėjo
gyventojų, kurie per rinkimus ketina balsuoti už Lietuvos
valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o labiausiai sumažėjo dviejų partijų
palaikymas – Darbo partijos – 4 procentiniais punktais bei Lietuvos
socialdemokratų partijos – 3 procentiniais punktais.
„Baltijos tyrimų“ sociologo tokie rezultatai nenustebino, ir
jis nemano, kad tai parodė realų skaičių už tą partiją ketinusių
balsuoti žmonių, kurie prieš rinkimus tiesiog bijojo prisipažinti
apie savo favoritus.
„Tai nereiškia, kad jie planavo balsuoti už
valstiečius-žaliuosius, bet nenorėjo sakyti. Mes matome, kad prieš
pat kampaniją vienas iš efektų buvo, kad padaugėjo neapsisprendusių
gyventojų. Rugsėjo pradžioje beveik 3 iš 10 apklaustųjų sakė, kad
jie dar neapsisprendė, ar eis į rinkimus, ir už ką balsuos. Dabar
neapsisprendusių yra tik penktadalis – 20 proc. Tai yra ta rinkimų
kampanijos įtaka, žmonės iš esmės apsisprendė, kad didžiausia dalis
Lietuvos gyventojų linkusi palaikyti rinkimus nugalėjusią partiją“,
– sakė R. Mačiūnas.
Pasak sociologo, sunku nuspėti, kiek ši porinkiminė euforija
išliks.
„Tai priklauso nuo to, ką valdžia daro. Kai Tėvynės sąjunga ir
liberalai nugalėjo 2008 metais (euforija. – ELTA) baigėsi 2009 metų
sausį, kai labai smarkiai krito (reitingai. – ELTA) po naktinės
mokesčių reformos. To nebuvo 2012 metais, kai atėjo nauja valdžia,
nes iš dalies ilgą laiką nebuvo drastiškų pokyčių ir gyventojai iš
esmės buvo linkę palaikyti valdančiąją daugumą, ypač Lietuvos
socialdemokratų partiją. Problemos valdančiajai daugumai prasidėjo
maždaug prieš metus, metų pradžioje – skandalai, artėjantys
rinkimai, tai, atrodo, ir paveikė“, – sakė R. Mačiūnas.
Apibendrindamas išrinktos partijos komunikaciją Vilniaus
universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos
vadovas daktaras Andrius Šuminas konstatavo, kad ji nepasikeitė
palyginti su ta, kuri buvo rinkimų metu ir atitinka rinkėjų
lūkesčius.
„Iš esmės komunikacija vyksta ta pačia linija, kuri vyko
rinkimų metu. Žmonės girdi tuos pačius dalykus ir toks paprastas
kalbėjimas, kaip naujo Seimo Pirmininko, iš kurio gal šiek tiek
žurnalistai ir politologai juokiasi, bet paprastiems žmonėms tai
yra patrauklu ir nauja, ir kol kas visiškai priimtina ir atitinka
lūkesčius, kurie buvo kelti“, – sakė A. Šuminas.
Išaugusį valstiečių-žaliųjų populiarumą politinės komunikacijos
ekspertas paaiškino tuo, kad neapsisprendę rinkėjai pasirinko
palaikyti šią partiją.
„Išaugusį populiarumą galima paaiškinti neapsisprendusių žmonių
dalimi, kurie paprastai per nuomonių apklausas buvo priskiriami
neapsisprendusių grupei, bet jie balsavo už valstiečius, ką parodė
rinkimų rezultatai, ir dabar iš esmės palaiko toliau tuos pačius
valstiečius“, – sakė A. Šuminas.
Politinės komunikacijos ekspertas pastebi naujokų politikoje
nepatyrimą, tačiau to nesureikšmina.
„Jaučiasi ir komunikacinių kliurkų, ir koordinacijos darbo
prasme, bet, kita vertus, tai būdinga visiems naujiems žmonėms ,
mes po kiekvienų rinkimų panašių dalykų matome“, – sakė A. Šuminas.
Po antrojo rinkimų turo vykusi apklausa parodė, kad, jei
artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią gyventojų
palaikymą turėtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – už ją
balsuotų beveik trys iš dešimties – 28 proc. turinčių rinkimų teisę
šalies gyventojų.
Antroje ir trečioje vietoje būtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos
krikščionys demokratai su 14 proc. ir Lietuvos socialdemokratų
partija su 13 proc. palaikymu, ketvirti – Lietuvos Respublikos
liberalų sąjūdis, kurį palaikytų 8 proc., penkti – partija Tvarka
ir teisingumas – 5 proc. rinkėjų.
Toliau pagal gyventojų palaikymą rikiuojasi šios partijos:
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 4
proc. rinkėjų, Darbo partija, kurią palaiko 3 proc., Lietuvos
centro partija – 3 proc. bei Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai – 2
proc. rinkėjų.
„Baltijos tyrimų“ sociologas atkreipė dėmesį, kad rinkimus
laimėjusių valstiečių žaliųjų populiarumas per pastaruosius metus
pradėjo augti kovą, kai Saulius Skvernelis nusprendė su šalia
partija dalyvauti rinkimuose.
„Prieš tai buvo 5-6 procentų palaikymas, kovą jau buvo 7 proc.,
balandžio mėnesį – 10 proc. ir gegužę jis buvo užaugęs beveik iki
15 proc., ši partija jau buvo tarp lyderių ir tokia išliko iki
birželio-liepos. Po to prieš pat rinkimus šiek tiek buvo sustojęs
tas augimas“, – sakė R. Mačiūnas.
Sociologas pažymėjo, kad pirmajame rinkimų ture rezultatai
pernelyg nesiskyrė, o antrajame ture buvo galima pastebėti rinkėjus
balsuojant prieš visas kitas partijas nei valstiečiai-žalieji.
„Iš esmės buvo balsavimas už vieną partiją ir prieš kitas, visų
pirma prieš Tėvynės sąjungą, bet iš dalies ir prieš valdančiosios
koalicijos partijas. Matome pirmą efektą, kaip žmonės vertina
situaciją iš karto po rinkimų. 28 proc. iš tikrųjų yra labai daug,
tai rodo, kad partija turi labai didelį Lietuvos gyventojų
palaikymą“, – sakė R. Mačiūnas.
„Baltijos tyrimai“ rodo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų
sąjungą kiek daugiau už kitus linkę palaikyti vyresni nei 30 metų
žmonės, gyvenantys kaime ar mažesniuose miestuose. Tėvynės sąjungą
– Lietuvos krikščionis demokratus santykinai daugiau palaiko
moterys, didmiesčių gyventojai, pensininkai bei studentai ir
moksleiviai. Už LSDP daugiau šiuo metu balsuotų vyresni nei 50 metų
žmonės, gyvenantys kaime ir mažesniuose miestuose bei rinkėjai su
mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 600 eurų), o LR
liberalų sąjūdį daugiau linkę paremti jaunesni nei 50 metų
rinkėjai, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju
išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį
(daugiau kaip 1000 eurų).