„Šeima socialiniams darbuotojams puikiai žinoma, ji įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą“, – pasakojo seniūnas.
A.Urbonas užsiminė, kad į šeimą veikiausiai ne kartą vyko ir policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje. Veikiausiai negalėdamas būti namuose berniukas dažnai traukdavo į Marijampolę, į mamos darbovietę.
„Nežinau, kas jam tuo metu šaudavo į galvą, bet jis vis važiuodavo pas mamą į darbą. Šių mokslo metų pradžioje seniūnija svarstė, ką daryti, nes vaikui nebuvo labai gerai mokykloje, kurią jis lankė, tad berniukas buvo perkeltas į kitą ugdymo įstaigą. Su vaiku ir šeima dirbo psichologai“, – kalbėjo seniūnas.
L.Juodzevičienės nuotr.
Kalbėdamas apie berniuko gyvenimą šeimoje A.Urbonas atviravo, kad problemų būta: „Matyt, būta problemų. Bendraujant susidaro toks vaizdas, kad patėvis vaiko nemylėjo.
Nors vyras visaip tai bandė neigti bendraudamas su specialistais, atrodo, kad vaikas jam nebuvo mielas. Vaikas buvo tylus, dėl smurto nesiskundė, bet psichologai iš tam tikrų aplinkybių spėjo, kad situacija nėra gera“, – sunkiai žodžius rinko seniūnas.
Miestelio gyventojai vaiką iš namų išvariusį patėvį charakterizuoja kaip mėgstantį išlenkti taurelę, o motina, anot seniūno, vaikais rūpinosi, turėjo darbą. Patėvis nedirbo, namuose prižiūrėjo dvimetį sūnų.
„Man sunku suvokti, kaip moteris įsižiūrėjo tą vyrą, gal tai buvo meilė... Ji keletą kartų buvo įspėta, kad dėl jos santykių kenčia vaikai. Buvo tikrinamos visos versijos, kur galėtų būti berniukas“, – sakė A.Urbonas ir pridūrė, kad policijos pareigūnai pradėjo dirbti nuo vienuoliktos valandos vakaro, paryčiui prie paieškų prisidėjo bendruomenės atstovai. Buvo apklausti visi giminaičiai, patikrintos aplinkinės negyvenamos vietovės.
Šeima savo jėgomis pradėjo ieškoti berniuko apie devintą valandą vakaro.