Lietuvos karinių sraigtasparnių remontas Rusijoje pareigūnams neužkliuvo

Sraigtasparnių „Mi-8T“ remontui Rusijoje šiemet žalią šviesą uždegė Krašto apsaugos ministerijos atstovo pirmininkaujama viešojo pirkimo komisija, Karinių oro pajėgų vadas ir ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento vadovas.

Procesas buvo sustabdytas lapkričio mėnesį. Pradėjęs tarnybinį patikrinimą, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas nuo pareigų laikinai nušalino Karinių oro pajėgų vadą pulkininką Audronį Navicką. Ministras teigia, kad dėl nušalinimo išvakarėse konsultavosi su kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku. Pats vadas pokalbį apibūdino kaip išankstinį informavimą. Generolas teigia nesutinkantis su protokolo išvada, kad dėl nušalinimo apsispręsta oficialiame posėdyje – pasak vado, posėdyje šis klausimas nebuvo svarstomas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos teigimu, sraigtasparnių remontas Rusijoje būtų kirtęsis su Europos Sąjungos (ES) sprendimais dėl sankcijų Maskvai ir Lietuvos užsienio politika.

Sraigtasparnių dalis remontuoti Rusijoje rengėsi viešąjį pirkimą laimėjusi įmonė „Helisota“. 100 proc. jos akcijų valdo Varšuvos biržoje kotiruojama didžiausia Lietuvos kapitalo aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“, kurios valdybai vadovauja Gediminas Žiemelis.

Naujienų agentūra BNS pateikia įvykių chronologiją. Ji atkurta remiantis turimais dokumentais, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Ūkio ministerijų ir Valstybės saugumo departamento medžiaga.

Vasario 9: Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos posėdis. Lapkritį paskelbtame ministerijos pranešime spaudai rašoma, kad šiame posėdyje taryba priėmė sprendimą remontuoti sraigtasparnius, tačiau „su sąlyga, kad jų remontą atliks ne Rusijos Federacijos įmonės“. Posėdžio protokole sprendimas neremontuoti sraigtasparnių Rusijoje nėra minimas. Gynybos resursų tarybos pirmininkas J.Olekas teigia, kad neleisti sraigtasparnių remontuoti Rusijoje žadėjo Karinių oro pajėgų vadas A.Navickas, posėdyje pristatydamas Karinės aviacijos viziją 2016-2030 metams. Vizijos pristatymo skaidrėse rašoma, kad sraigtasparnių „remontas atliekamas ne Rusijos įmonėse“. Anot J.Oleko, atsižvelgiant į tai, kad skaidrės yra posėdžio medžiaga, į nutarimo dalį nuostatos apie remontą ne Rusijoje nebuvo perrašomos. Anot protokolo, Gynybos resursų taryba nutaria, kad iki liepos turi būti pateikta peržiūrėta Karinės aviacijos vizija.

Balandžio 26: Kariuomenės vadas J.V.Žukas pasirašo įsakymą sudaryti „Mi-8T“ kapitalinio remonto paslaugų viešojo pirkimo komisiją. Jos pirmininku skiriamas Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų departamento Pirkimų organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Valatka. Į komisijos sudėtį taip pat patenka trys karininkai iš Karinių oro pajėgų. Vadas taip pat sudarė tiekėjų pasiūlymų techninio vertinimo ekspertų darbo grupę ir suteikė įgaliojimus Karinių oro pajėgų vadui pasirašyti sutartį. „Šiais balandžio mėnesio įsakymais buvo pradėtos dviejų sraigtasparnių kapitalinio remonto procedūros, kurias koordinuoti ir kontroliuoti kariuomenės vadas pavedė Karinių oro pajėgų vadui“, – teigia Krašto apsaugos ministerija.

Gegužės 25: Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiamas konkursas remontuoti „Mi-8T“. Reikalavimuose potencialiems tiekėjams sąlyga neremontuoti sraigtasparnių Rusijoje nebuvo numatyta.

Birželio 30: Baigiasi pasiūlymų pateikimo terminas.

Liepos 14: Gynybos resursų taryba patvirtina Karinių oro pajėgų vado A.Navicko parengtą Karinės aviacijos viziją 2016 – 2030 metams. Priešingai nei vasario mėnesio versijoje, šioje vizijoje nėra nuostatos, jog sraigtasparnių „remontas atliekamas ne Rusijos įmonėse“. Pasak kariuomenės vado, vizijoje dar kartą įrašinėti sąlygą dėl neremontavimo Rusijoje būtų netikslinga, nes viešasis pirkimas dėl sraigtasparnių remontų jau buvo pradėtas ir jis buvo vykdomas remiantis vasarį priimtais sprendimais. „Liepos 14 dienos Gynybos resursų tarybos posėdyje patvirtinta vizija jau nebegalėjo daryti įtakos įgyvendinamiems sprendimams“, – per atstovą spaudai sakė J.V.Žukas. „Atsižvelgiant į tai, kad lėšos sraigtasparnių remontui jau buvo skirtos ir remonto paslaugų pirkimo procedūros jau buvo pradėtos, sprendimai dėl Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vizijos turėtų būti vertinami sistemiškai, kaip vienas kitą papildantys“, – pridūrė jis.

Kariuomenės vadas nepateikė atsakymo į klausimą, kas iš Karinės aviacijos vizijos išbraukė punktą dėl sraigtasparnių neremontavimo Rusijoje. Į tai neatsakė ir Krašto apsaugos ministerija. Anot jos, liepą Gynybos resursų taryba svarstė „daug platesnę Karinių oro pajėgų vystymo viziją ir nebegrįžo prie vasario mėnesį priimtų sprendimų, nes jie jau buvo pradėti įgyvendinti“.

Rugsėjo 12: Viešųjų pirkimų komisija konkurso dėl sraigtasparnių remonto laimėtoju skelbia įmonę „Helisota“. Jos pasiūlyme kaip galimi subrangovai nurodoma Rusijos „Uralo civilinės aviacijos gamykla“ arba Azerbaidžano „Gendžės aviacijos remonto gamykla“. Konkurse dalyvavo ir įmonė „Aviabaltika“.

Spalio 10: Karinių oro pajėgų vadas A.Navickas pasirašo sutartis dėl sraigtasparnių remonto. Sutartyje numatoma, kad „Helisota“ kaip subrangovą gali pasitelkti Rusijos arba Azerbaidžano įmonę.

Spalio 24: „Helisota“ kreipiasi į Ūkio ministeriją, prašydama licencijos leisti remontuoti „Mi-8T“ dalis Rusijoje.

Spalio 28: Ūkio ministerija išsiunčia paklausimus Krašto apsaugos ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai ir Valstybės saugumo departamentui.

Lapkričio 4: Krašto apsaugos ministerija išsiunčia raštą Ūkio ministerijai. Jame sakoma, kad „Krašto apsaugos ministerija (...) šiuo metu neturi informacijos, prieštaraujančios licencijų išdavimui“. Šį raštą pasirašo KAM pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus funkcijas tuomet vykdęs KAM ginkluotės ir valdymo sistemų departamento direktorius Arturas Plokšto.

Lapkričio 10: Keli krašto apsaugos sistemos pareigūnai gauna el. laišką iš KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktoriaus Karolio Aleksos. Jame teigiama, kad ministras J.Olekas pavedė atšaukti sutartį su „Helisota“ dėl sraigtasparnių remonto, nes subtiekėju buvo pasirinkta Rusijos įmonė.

Lapkričio 15: Valstybės saugumo departamentas (VSD) išsiunčia raštą Ūkio ministerijai, kad pagal kompetenciją neprieštarauja sraigtasparnių remontui. VSD teigia, kad „nenustatė aplinkybių, dėl kurių prieštarautų agregatų remontui, tačiau atkreipė kitų kompetetingų institucijų dėmesį vertinant galimas grėsmes ir pažeidimus“.

Lapkričio 16: Krašto apsaugos ministerija išsiunčia kitą raštą Ūkio ministerijai. Jame teigiama, kad lapkričio 4 dieną išsiųstas dokumentas paskelbtas negaliojančiu. Rašte siūlomą sprendimą dėl leidimo išvežti sraigtasparnio dalis į Rusiją svarstyti komisijoje, atsakingoje už licencijų išdavimą. Šis raštas atitolina licencijos išdavimą „Helisotai“ remontuoti sraigtasparnius Rusijoje, nes gavus visų institucijų teigiamas išvadas, licencija gali būti išduodama be komisijos posėdžio. Dokumentą pasirašė KAM pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus funkcijas tuomet vykdęs KAM ginkluotės ir valdymo sistemų departamento direktoriaus pavaduotojas pulkininkas leitenantas Jurijus Gvozdas.

Lapkričio 17: Užsienio reikalų ministerija išsiunčia Ūkio ministerijai raštą, kuriuo nepritarė licencijų išdavimui. Anot URM, sprendimas grįstas tuo, kad licencijų išdavimas „prieštarautų ES teisės aktams, kuriais buvo įvestos sankcijos Rusijai dėl jos veiksmų, destabilizuojančių padėtį Ukrainoje“, Užsienio reikalų ministerija teigia, kad „taip pat atkreipė dėmesį ir į minėtų licencijų nesuderinamumą su Lietuvos užsienio politikos interesais“. Laišką pasirašo viceministras Raimundas Karoblis.

Lapkričio 21: Gynybos resursų tarybos posėdžio metu jos nariai buvo informuojami, kad sraigtasparnius remontuosiančios „Helisotos“ subtiekėjai yra iš Rusijos. „GRT nariai kategoriškai pareiškė nuomonę prieš Rusijos subtiekėją, kuris sutartyse nurodytas kaip sraigtasparnių kapitalinio remonto paslaugų vykdytojas“, – rašoma posėdžio protokole. Posėdžio metu nusprendžiama sustabdyti sutarčių vykdymą, iki bus pateiktas karinės žvalgybos vertinimas dėl galimų paslaugų subtiekėjų – Azerbaidžano ir Rusijos įmonių – patikimumo.

Gynybos resursų taryba paveda atlikti tarnybinį tyrimą dėl sraigtasparnio remonto sutarties sudarymo aplinkybių ir vasario posėdžio metu priimtų sprendimų netinkamo įgyvendinimo. Posėdžio protokole rašoma, kad per posėdį taip pat nuspręsta tyrimo vykdymo laikotarpiu Karinių oro pajėgų vadą pulkininką A.Navicką nušalinti nuo vykdomų pareigų. Posėdyje dalyvavęs J.V.Žukas sako, kad toks klausimas nebuvo svarstytas minėtame posėdyje.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako neprisimenantis, ar pulkininko nušalinimo klausimas buvo svarstomas Gynybos resursų taryboje: „Mes tą svarstėme kokias dvi dienas, tai aš nežinau, ar mes tuo metu buvome atsisėdę (posėdyje), ar tuo metu, kai buvome atsistoję, mes tai svarstėme. Bet svarstėme (...) Po posėdžio buvo, prieš posėdį buvo. Aš dabar net negaliu pasakyti, kad nebuvo posėdyje“.

J.Olekas tvirtino, kad tądien kariuomenės vadu tarėsi, ar reikia nušalinti A.Navicką nuo vykdomų pareigų, ir J.V.Žukas pritarė tokiam žingsniui.

„Aš su pačiu vadu kalbėjau apie tai, ką daryti, ar reikia šalinti, ar nereikia. Ir priėmėm sprendimą, kad reikia nušalinti“, – sakė J.Olekas.

J.V.Žukas per atstovą spaudai BNS perdavė, kad ministras tądien jį „informavo, kad priėmė sprendimą laikinai, kol vyks tarnybinis tyrimas, nušalinti nuo pareigų Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadą pulkininką A.Navicką“.

Lapkričio 22: Krašto apsaugos ministras J.Olekas paveda Generalinei inspekcijai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai netinkamai sudarytų dviejų sraigtasparnių „Mi-8T“ kapitalinio remonto paslaugų pirkimo sutarčių. Ministras įsakymu nušalina A.Navicką nuo pareigų su galimybe sprendimą apskųsti teismui.