Abiturientų gebėjimai tragiški: reikia užkalti ne tik mokyklų, bet ir savivaldybių duris

Abiturientų matematikos gebėjimų lygis toks, kad, pasirodo, dėl to nebuvo verta trinti suolą dvylika metų. Didelis iššūkis abiturientams – ne tik matematika, bet ir lietuvių kalbos egzaminas. Kad padėtis grėsminga, rodo ir tai, jog geriausių gimnazijų 50-tuke yra tokių mokyklų, kurių abiturientai per brandos egzaminus nesurenka nė 50 balų iš šimto galimų.

123rf nuotr.
123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė

2016-12-07 11:01, atnaujinta 2018-02-10 00:08

Žurnalas „Reitingai“ pristatė bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų reitingus.

Dalykinis gimnazijų reitingas sudarytas vertinant, kuri mokykla geriausiai moko kalbų, socialinių mokslų, gamtos bei tiksliųjų mokslų.

Tyrėjai išskyrė po 50 iš daugiau nei 400 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko: lietuvių, anglų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbų, istorijos, matematikos, informacinių technologijų (IT), fizikos, chemijos, biologijos, geografijos – valstybinius brandos egzaminus (VBE).

„Yra trisdešimt puikių mokyklų, tačiau yra vienas „deja“. Sąraše juk iš viso yra per 680 mokyklų“, – pabrėžė žurnalo „Reitingai“ vyriausias redaktorius Gintaras Sarafinas.

Pasak jo, džiaugsmas liejasi, kol nepradedi analizuoti skaičių.

Savivaldybes reikia uždaryti

„Sakoma, kad kai kuriose mokyklose reikia užkalti duris, dabar matome, kad yra savivaldybių, kurioms reikia tai padaryti. Yra tokių, kur mokiniai neišlaiko egzaminų arba juos išlaiko minimaliai.

Tarkim, tokia Ignalinos rajono savivaldybė. Ten 83,6 proc. abiturientų šiemet matematikos egzamino neišlaikė arba išlaikė žemiausiais balais. Pagal dešimtbalę sistemą tai būtų vos du trys balai. Tai septintokų lygis. Ką jie veikia pamokose?“ – kalbėjo G.Sarafinas.

Labai prasta padėtis ir Kalvarijų, Pagėgių, Neringos savivaldybėse.

37 savivaldybėse moksleiviai minimaliai išlaikė arba neišlaikė istorijos egzamino. Prastai šį egzaminą laikė abiturientai ir Panevėžio rajono bei Pagėgių savivaldybėse.

„Reitingų“ projektų vadovė Jonė Kučinskaitė sakė, kad tyrimas atskleidė ir žemą mūsų šalies mokytojų kvalifikaciją.

Žalios spalvos – nedaug

Reitingo sudarytojai pasitelkė šviesoforo spalvas: raudona reiškia, kad rezultatai patenkinami, geltona – kad tokie, kuriais vargu ar galima pasigirti, o žalia žymi gerus rezultatus, tačiau šios spalvos reitinge – ne tiek ir daug.

Nėra tokios gimnazijos, kurioje abiturientų lietuvių kalbos valstybinio egzamino (VBE) vidurkis būtų „žalioje“ teritorijoje. Nė vienos geriausios mokyklos, kurioje egzamino išlaikymo vidurkis siektų 86–100 balų.

Kaip rodo tyrimas, geriausiai valstybinį lietuvių kalbos egzaminą pernai išlaikė mažos gimnazijos Neringoje abiturientai. Pagyrimų nusipelnė ir kelios mokyklos, mokančios vaikus, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji. Jų egzamino rezultatai geresni nei tų, kuriems lietuvių kalba – gimtoji.

Lietuvių kalba – sunkiai įkandamas riešutas

Geriausiais abiturientais laikomi tie mokiniai, kurie konkretų egzaminą išlaikę gavo nuo 86 iki 100 balų. Šiais metais nebuvo nė vienos iš 366 gimnazijų, kurių visų mokinių lietuvių kalbos VBE rezultatų vidurkis būtų 86 balai ar aukštesnis.

Visos geriausiųjų 50-uke esančios gimnazijos buvo nuspalvintos geltona spalva. Tiesa, labai nedaug iki žalios spalvos pristigo Neringos gimnazijai. Šios mažutės gimnazijos 2016 m. laidos abiturientų lietuvių kalbos VBE vidurkis – 85,4 balo.

Pagyrimų nusipelnė ir kelios mokyklos, kuriose dėstomoji kalba – ne lietuvių arba kuriose mokosi daugiausia vaikai, kurių gimtoji kalba – lenkų, rusų, jidiš, baltarusių, ukrainiečių ir kitos. Tai Medininkų šv. Kazimiero vidurinė mokykla, Vilniaus r. Bezdonių J. Slovackio gimnazija bei Vilniaus Š. Aleichemo OR gimnazija. Jų visi abiturientai lietuvių k. VBE išlaikė geriau nei gimnazijų, kuriose mokosi tik vaikai, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji.

Matematikos išmanymas – tikra drama

„Žinoma, kad mokytojai kai kurių dalykų išmoko puikiai“, – sakė J.Kučinskaitė.

Įdomu tai, kad geriausiai mūsų gimnazijos išmoko vaikus IT ir rusų kalbos. Pavyzdžiui, į 50-uką patekusių gimnazijų visų abiturientų rusų k. VBE vidurkiai – nuo 88,17 iki 100 balų, o IT – nuo 77 iki 100 balų.

Į geriausių 50-uką matematikos srityje pateko netgi tokios mokyklos, kuriose visų mokinių matematikos VBE vidurkis yra mažiau nei 50 balų, tai yra nuo 49,8 iki 43,78.

„Beje, jei šimtabalės sistemos balus išverstume į dešimtbalę sistemą, tai reikštų, kad į geriausiųjų penkiasdešimtuką patenka ir gimnazijos, kurios visus mokinius per dvylika mokymosi metų išmoko matematikos 4,9–4,3 balo.

Universitete toks balas jau yra neigiamas, mokyklose – dar teigiamas. Bet svarbiausia yra tai, kad tai ne blogiausios, o geriausios mokyklos.

Šiemet matematikos VBE laikė 366 mokyklų mokiniai. Ir, jei pažiūrėtume, kokiais įverčių vidurkiais išlaikė matematikos VBE likusių 316 mokyklų abiturientai, pamatytume tikrą dramą“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ atstovė. 

„Net 326-ių gimnazijų abiturientų matematikos VBE vidurkis yra nuo 48,4 iki vos 16 balų. Kad gautum 16 arba 35 balus, nebūtina mokyklos suolo trinti dvylika metų.

Tiek balų gali nesunkiai surinkti jau septintokai ar aštuntokai, mat į VBE programą įtraukiama daugybė uždavinių iš 5–8 klasių programos, tai yra progimnazijos kurso“, – kalbėjo J.Kučinskaitė.

Geriausiai matematikos VBE šiemet išlaikė Vilniaus licėjaus absolventai. Visų jų šio egzamino vidurkis siekė 96,62 balo, taip pat Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijos abiturientai – jų VBE vidurkis – 96 balai. KTU gimnazijos absolventų šio VBE rezultatų vidurkis – 88,28 balo.

Taigi tik trys šios mokyklos reitinge yra nuspalvintos žalia spalva.

Mokytojų lygis – kaip Afrikoje

Dar 26 geriausiųjų penkiasdešimtuke esančios mokyklos nuspalvintos geltonai, o 2 – rausvai. Kaip sakė J.Kučinskaitė, kad mūsų mokyklose yra liūdni reikalai dėl mokinių matematinio, skaitymo bei gamtamokslio raštingumo ir gebėjimų pritaikymo, rodo ir šią savaitę paskelbti tarptautinio „PISA 2015“ tyrimo rezultatai.

„Vienas atsakymų, kodėl mūsų vaikai nemoka matematikos yra tas, kad, pasirodo, iš visų tirtų šalių Lietuvoje yra mažiausia savaitinių matematikos pamokų.

Kalbant apie kitas disciplinas, matome, kad PISA rodo, jog mūsų mokyklų aprūpinimas yra katastrofiškas, o daugelio mokytojų, ypač rajoninėse savivaldybėse, kvalifikacija, deja, mažai skiriasi nuo kai kurių besivystančių Afrikos šalių mokytojų kvalifikacijos.

Tai rodo tarptautiniai tyrimai, tik reikia juos skaityti ir daryti išvadas“, – pabrėžė „Reitingų“ sudarrytoja. Tuo tarpu kaip tai atsiliepia konkrečiose savivaldybėse rodo dar vienas žurnalo „Reitingai“ tyrimas, tai savivaldybių reitingas, sudarytas pagal 2016 m. abiturientų laikytų VBE rezultatus. Pasak J.Kučinskaitės, vis daugiau ne tik konkrečių mokyklų, bet jau konkrečių savivaldybių jaunuolių gimnazijas baigia teturėdami septintoko išsilavinimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.