Kreipimesi daroma prielaida, kad tuometis teisingumo ministras J.Bernatonis galimai nuslėpė faktą, jog Julius Pagojus (tuometis teisingumo viceministras) buvo administracine tvarka nubaustas dėl vairavimo išgėrus, vėliau skundė šį nutarimą teismui ir jį pralaimėjo.
Šie faktai nebuvo paskelbti ir tada, kai J.Pagojus dalyvavo konkurse į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) direktoriaus pareigas, ir tada, kai buvo pasiūlytas kandidatu, o vėliau ir paskirtas teisingumo ministru, nors J.Bernatoniui šie faktai buvo žinomi.
Iš žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos taip pat kyla klausimų, ar nebuvo bandoma sukeisti J.Pagojaus kraujo mėginių siekiant išvengti atsakomybės dėl vairavimo išgėrus. T.Langaitis komisijos prašo pasiaiškinti, koks buvo J.Bernatonio vaidmuo šioje situacijoje neviešinant jam žinomos informacijos.
„Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J.Pagojaus tapimas VTAT direktoriumi kelia klausimų dėl konkurso į šias pareigas skaidrumo. Kaip žinome, VTAT yra pavaldi Teisingumo ministerijai, kuriai tuo metu vadovavo J.Bernatonis. Be to, žiniasklaidoje minimi įtarimai, kad J.Bernatonis ir J.Pagojus yra galimai susiję giminystės ryšiais“, – sako T.Langaitis.
Pasak parlamentaro, tai, kad tuometis teisingumo ministras J.Bernatonis neatskleidė jam žinomo fakto apie kandidato į teisingumo ministrus J.Pagojaus administracinį teisės pažeidimą, patvirtintą 2016 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apygardos teismo priimta nutartimi, prieštarauja valstybės politikų elgesio principams.
„Toks J.Bernatonio elgesys kuria nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, kelia abejonių, ar J.Bernatonis pareigas eina sąžiningai, ar laikosi aukščiausių elgesio standartų, ar priima sprendimus nešališkai, ar laikosi atvirumo ir viešumo standartų, ar deramai elgiasi pagal einamas pareigas“, – sakė T.Langaitis.
