Interviu BNS M.Dargužaitė sakė tikinti, kad naujoji Sauliaus
Skvernelio ministrų komanda padės pasiekti šiuos tikslus.
– Premjeras Saulius Skvernelis jums pasiūlė užimti Vyriausybės kanclerio pareigas. Kodėl ryžotės priimti šį pasiūlymą?
Susiję straipsniai
– Aš manau, kad jau labai daug ir ilgai kalbama apie viešojo
sektoriaus efektyvinimą ir būtent šiose pareigose man premjeras
pavedė tas reformas įgyvendinti. Mano manymu, šios reformos yra
tikrai labai reikalingos, labai jau seniai apie jas kalbama, ir manau,
kad su šitos Vyriausybės pagalba tikrai bus galima padaryti labai
daug naudingų darbų toje srityje.
– Kokie bus pirmieji jūsų darbai? Kaip atrodys ta viešojo sektoriaus reforma?
– Apie konkrečius planus dabar dar per anksti kalbėti, bet
manau, kad pagrindines kryptis, ką reikia daryti, tikrai žinome.
Pirmas prioritetas būtų užtikrinti, kad pati Vyriausybė dirbtų
kaip viena komanda, siekdama bendrų tikslų, ir kad darbas būtų
orientuotas į rezultatą. Taip pat, kad darbo kokybė pagerėtų, kad
būtų mažinama biurokratija, efektyvinami darbo procesai. Kitas
svarbus prioritetas yra skaidresnis Vyriausybės valdymas ir apskritai
valstybinių institucijų valdymas, įtraukiant visas reikalingas
šalis jau diskusijų lygyje, kad priimami sprendimai būtų iš
anksto aptarti su visomis šalimis, kad visi dirbtume bendromis
pastangomis.
Taip pat, kad valstybės duomenys, kurie yra neprivatūs, būtų
visi prienami ir kad būtų skaidrus priėjimas prie duomenų, kad
visi galėtų matyti, ką valstybė daro ir kokias paslaugas teikia ir
kokius rezultatus pasiekia.
Smagu matyti, kad valstybės valdomų įmonių reforma vėl
įgauna impulsą ir premjero tarnyba prisiims lyderiaujančią
poziciją užtikrinant, kad valstybės valdomos įmonės būtų
valdomos skaidriai ir efektyviai. Valstybės sektoriuje efektyvumo
didinimo prasme galima daug ką padaryti nuo tokių paprastų dalykų,
kaip valstybinio turto efektyvesnis valdymas iki centralizuoto
administravimo funkcijų, IT, žmogiškųjų išteklių valdymo ir
panašiai.
– Ar nemanote, kad jums kils sunkumų dėl to Vyriausybės ir Seimo dualizmo, kai dviejų lyderių S.Skvernelio ir R.Karbauskio pozicijos tam tikrais klausimais skiriasi?
– Aš manau, kad būtent šiuo valstybės sektoriaus efektyvinimo
tikslu sutampa ne tik R.Karbauskio ir S.Skvernelio nuomonės, bet ir
tarp visų partijų ir visų šalių. Man tai pasirodė kaip labai
gera galimybė šiuo metu tokius pokyčius įgyvendinti ir neturėtų
būti didelio susiskaldymo dėl to, kad tas reformas reikia įvykdyti.
– Ar kalbėjote su S.Skverneliu, kiek jums bus suteikta laisvės ir galimybių priimti sprendimus?
– Taip, be abejo, su premjeru kalbėjome, kokios yra mūsų
vizijos, ką galima padaryti ir mūsų vizijos tikrai sutapo. Tikrai
manau, kad premjeras pažįsta mane, žino, kad aš esu būtent tas
žmogus, kuris ateina dirbti, esu orientuota pasiekti rezultatus, o ne
šiaip kalbėti. Tai bus svarbi mūsų tarpusavio diskusijų tema ir
tikrai manau, kad mes kartu galime daug ką padaryti.
– Ar su R.Karbauskiu apie tai esate kalbėjusi?
– Dar konkrečiai neteko kalbėti būtent apie konkretų darbą,
bet aš dirbsiu Vyriausybėje kartu su S.Skverneliu ir manau, kad čia
svarbiausia yra dirbti kartu su premjeru ir jo komanda. Manau, kad kas
liečia valstybinio sektoriaus efektyvinimą, čia tikrai nėra labai
daug nuomonių išsiskyrimo.
– Šioje vietoje galbūt labiau nuomonės skiriasi dėl tikslo įgyvendinimo priemonių?
– Aš manau, kad tikslas bus priimti sprendimus pasitelkiant
kaštų ir naudos analizę, suprantant skirtingas nuomones ir koks
būtų geriausias rezultatais. Aš tikrai tikiu, kad rasim bendrą
kalbą.
– Ar S.Skvernelis asmeniškai jums pasiūlė užimti šias pareigas?
– Taip, aš susitikau su S.Skverneliu ir mes tiesiogiai su juo
kalbėjome.
– Gal galite pasakyti, kada tai įvyko, kada sulaukėte šio pasiūlymo?
– Prieš savaitę ar dvi.
– Ar greitai apsisprendėte?
– Na, aš turėjau visokių kitokių įsipareigojimų, tai man
reikėjo įsivertinti visas savo galimybes priimti tikrai labai
svarbius sprendimus. Man užtruko laiko pagalvoti apie savo pačios
prioritetus, bet aš manau, kad čia tikrai yra labai įdomi galimybė
kažką padaryti naudingo savo valstybei.
– Per savo karjerą jau esate dirbusi valstybiniame sektoriuje, vadovavote „Investuok Lietuvoje“, tačiau iš jos pasitraukėte teigdama, kad išsiskyrė jūsų ir Vyriausybės požiūriai. Ar nebijote antrą kartą bristi į tą pačią upę?
– Manau, kad būtent ir buvo labai svarbu suprasti, kad premjero
ir mano vizija sutampa dėl to ką mes norime kartu nuveikti.
Sakyčiau, kad mano patirtis „Investuok Lietuvoje“, darbas su kai
kuriais ministrais (su tuometine ūkio ministre Birute Vėsaite –
BNS), čia tikrai yra visiškai kitas atvejis. Man kaip tik atrodė
čia kaip didžiulis pliusas, kad čia yra būtent ta komanda, su
kuria bus galima daug ką nuveikti.
– Ar jau žinote, kokia bus jūsų komanda, vicekancleris?
– Mes dar tiek detaliai nepasižiūrėjome, bet tikrai
artimiausiu metu jau turėsime pilną komandą. Šiuo metu kalbamės
su įvairiais žmonėm ir formuojame komandą.
– Čia bus jūsų pasirinkimas ar premjero?
– Mano. Nes tai bus mano komanda. Bet, aišku, dirbsime su
premjeru kartu ir yra labai svarbu, kad mūsų nuomonės sutaptų ir
turėtumėme konsensusą. Tai, aišku, bus tariamasi su premjeru dėl
kertinių žmonių, bet aš tikrai nemanau, kad čia bus problema.
– Viena esminių problemų, keliamų S.Skvernelio, yra valstybės valdomų įmonių efektyvinimas – tarptautinės organizacijos visos kelia tą klausimą: kokių jūs darbų imsitės šioje srityje?
– Aš pati, kadangi, kai grįžau į Lietuvą, pradžioje dirbau
ūkio ministro patarėja, su šia problema esu susipažinusi iš
seniau. Aišku, svarbiausia yra, kaip skaidrinti veiklą visų
įmonių, kaip atskirti, kokios paslaugos yra komercinės, kurios –
socialinės ir kad būtų atskaitomybė tiek mokesčių mokėtojui,
tiek Seimui, kam yra panaudojami vidiniai pinigai, sukurti sistemą,
kad pelnas būtų išmokamas dividendais, bet kokios investicijos
tolesnės būtų priimamos konsensuso būdu ne tik pačių įmonių
vadovų, kur jos turi būti investuojamos ir kam išleidžiamos, taip
pat, aišku, vienas iš kertinių klausimų yra pačių vadovų
kokybė ir kaip tų įmonių valdymas yra vykdomas, kaip užtikrinti,
kad tas valdymas yra nepriklausomas, orientuotas į rezultatus, o ne
valdomas kaip valstybinis turtas, kurį galima iššvaistyti. Tokios
būtų pagrindinės kryptys.
– Viena iš tų įmonių yra „Lietuvos geležinkeliai“, tai visos tos problemos išvardintos greičiausiai tinka būtent šiai įmonei?
– Taip.
– Ar jūs pati turėsite įtakos tiems sprendimams, reformoms valstybės valdomų įmonių, ar čia daugiau bus ministerijų klausimas?
– Čia mes dar turime tiesiogiai susitarti, bet kaip mes
kalbėjome su S.Skverneliu, premjero tarnyba turės didelį poveikį
ir imsis lyderystės užtikrinti, kad apie tą reformą būtų ne tik
kalbama, bet iš tikrųjų realiai įgyvendinta. Dirbsime kartu su
ministerijomis, kurioms yra pavaldžios tos valstybės valdomos
įmonės, bet lyderystės tikrai imsimės.
– Dėl pačios Vyriausybės kanceliarijos – ar turite viziją, ar kalbėjotės su S.Skverneliu dėl jos pertvarkos?
– Taip, mes jau apie tai kalbėjome, aišku, kad užtikrintume
valstybės reformas turime turėti ir komandą, ir suorganizuotus
darbus taip, kad rezultatai būtų pasiekti. Tikrai pradėsime nuo to,
kad užtikrinsime, kad pati kanceliarija dirba siekdama rezultatų ir
efektyviai.
– Dėl personalo skaičiau buvo kalbėta?
– Tikrai dar negaliu pasakyti, apie tai dar anksti kalbėti.
– Dėl buvusio kanclerio, pono A.Mačiulio – ar jūs manytumėte, kad jis galėtų likti dirbti kanceliarijoje?
– Aš su Mačiuliu esu šiek tiek dirbusi, kol dar dirbau
„Investuok Lietuvoje“, aš manau, kad jis tikrai turi labai
didelį, gerą bagažą žinių, kurios mums pravers, tai manau, kad
tikrai pradžioje žiūrėsime, kad susidirbtume ir aš tame kol kas
nematau problemų.
– Ar jums žinomos jo įsidarbinimo vicekancleriu aplinkybės? Iki šiol jis buvo kancleris.
– Šiek tiek žinomos, tačiau aš tame tikrai nematau
problemos.

