– Kaip visuomenei reikėtų suprasti jus ir jūsų elgesį pastaruoju metu? Susidaro įspūdis, kad jūs nuolat išbandote naujas ribas ir žiūrite, kaip į tai bus reaguojama.
Kodėl, pavyzdžiui, pradėta nuo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimo, o ne nuo kitų, kur kas rimtesnių, valstybinių problemų? – žurnalistė Daiva Žeimytė paklausė R.Karbauskio „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“.
– Sausio 1 dieną šis įstatymas turėjo įsigalioti, dėl to atsirado skuba. Nes norėjosi, kad jis įsigaliotų toks, koks turi būti. Jokių kitų motyvų nebuvo.
Viskas vyksta taip, kaip suplanuota, mes dirbame labai kryptingai, niekur nevėluojama.
Viskas bus padaryta taip, kaip žmonės iš mūsų tikisi.
– Žmonės pirmiausia tikisi konstruktyvumo, pasvertų sprendimų, kurių iš tiesų reikia. Dar vienas sprendimas, visuomenėje sutiktas nevienareikšmiškai, – tautiniai kostiumai vaikams.
– Čia apskritai ne klausimas. Jo oficialiai nebuvo jokioje darbotvarkėje.
Kultūros komitete mes šnekėjome apie valstybės šimtmetį. Tai svarbu ar ne? Atrodo, svarbu.
O kalbant apie mano sumanymą, kad visi ikimokyklinio amžiaus vaikai gautų tautinius drabužius, tai nebuvo komiteto svarstymo tema.
– Bet jūs puikiai suprantate, kodėl iš, atrodytų, kiekvienos smulkmenos padaromas skandalas. Žmonės, kurie jus rinko, tikisi realių permainų.
Tarkime, vaikų namuose auga 50 tūkstančių vaikų. Kodėl nuo to nepradedama?
Kodėl remiamos šeimos, kurių nereikėtų remti, kai jauni žmonės ne dirba, o gyvena iš pašalpų?
– Kodėl teigiate, kad tai nedaroma?
– Nes to negirdėti. Girdėti „tautinis kostiumas“, „pagalbinis apvaisinimas“.
– Vyriausybės programa paruošta ir pateikta Seimui. Ji remiasi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programa, o ten į labai daug klausimų yra atsakoma.
Įstatymus priimti ir paruošti reikia laiko.
Gali kilti klausimas, kodėl prisiliečiame prie Darbo kodekso ar socialinio modelio. Dėl to, kad jie taip pat turi įsigalioti sausio 1-ąją.
Visus įstatymus, kurie liestų vaikų saugumą ar šeimų gerovę, turime paruošti, jei jie neparuošti. Tam reikia laiko, o Seimas dirba dar tik kelias savaites. Darome tai, ką galime padaryti.
Pradėjome nuo savęs pačių – uždraudėme Seimo vicepirmininkams turėti automobilius su vairuotojais ir toliau tvarkysimės su Seimo transporto ūkiu.
Yra daug smulkių dalykų, bet jie visi turi reikšmę. Pareiškiau, kad savivaldybių ir valstybės sektoriuje siuntinėti popierinių atvirukų nereikėtų, nes tai didelės išlaidos.
– Vėl neesminiai dalykai.
– Žinoma, bet tai mokesčių mokėtojams kainuos kelis šimtus tūkstančių eurų.
Vadinasi, nesuremontuosime vienos mokyklos, darželio ar kultūros namų.
– Gal, užuot darius pareiškimus dėl popierinių atvirukų, jums vertėtų prieš Kalėdas nuvykti į vaikų namus ir pasižiūrėti, kokia ten situacija.
Ar užeiti į Darbo biržą ir pasižiūrėti, kokie ten klientai.
– Aš tiek vaikų namų aplankęs, kad galėčiau apie tai kalbėti labai daug. Nesuprantu, kaip galima šūkiais spręsti tų vaikų likimą.
Jei šnekame, kad sumažinsime vaikų namų, nėra tinkamas sprendimas daugiaaukščiuose namuose pirkti butus ir ten perkėlinėti vaikus, kai netgi negalime užtikrinti tų sąlygų, kurios buvo globos įstaigoje.
Žmonės nesupranta, ką mes darome.
Šnekame apie tai, kad globos namuose neturi būti vaikų, bet nieko nepadarome, kad jie turėtų šeimas. Juos tiesiog keliame į kitokius namus.
– Tas problemas ir reikia spręsti.
– Iki Kalėdų to išspręsti negalime. Mes tą problemą matome ir ją išspręsime, tik tam reikia laiko.
Kita vertus, turime tokį biudžetą, kokį turime.
Bandome jį koreguoti, ieškoti rezervų, vykdyti įsipareigojimus, kuriuos priėmė Vyriausybė, neskirdama pinigų.
Yra užprogramuotas konfliktas tarp visuomenės ir naujos valdžios, kuri daugelio tų dalykų net nežadėjo, tai buvo anos valdžios pažadai, visiškai niekuo nepagrįsti.
Pavyzdžiui, mokytojams pažadėti 35 mln. eurų, o jų biudžete tiesiog nėra.
Mes patys suprantame, kas bus, jei pažado nevykdysime.
– Kai kuriuos sprendimus jūsų kolegos vertina skirtingai. Pavyzdžiui, paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis nepritaria jūsų mintims dėl pagalbinio apvaisinimo.
Ar jūs valdote situaciją frakcijoje ir partijoje?
– Mes sutarėme, kad vertybiniais klausimais visi frakcijoje turi savo nuomonę.
Už mano siūlymą dėl pagalbinio apvaisinimo balsavo 48 iš 49 dalyvavusiųjų balsavime.
Atrodo, yra pakankamai vieninga nuomonė.
Nėra jokio konflikto tarp S.Skvernelio ir manęs, bet kai kur mūsų nuomonė gali skirtis.
Jis pasakė ne apie tai, kas įrašyta įstatymo projekte, o apie tai, kai buvo diskusija, ar bus galima šaldyti embrionus, ar ne. Dėl to, kas įstatymo projekte įrašyta dėl embrionų apsaugos, jis absoliučiai tokios pat nuomonės.
– Konservatoriai ir Andrius Kubilius vėl kelia klausimą dėl jūsų praeities ir verslų, pateikia konkrečius klausimus.
Ar jūs į juos ketinate atsakyti? Ar nemanote, kad visuomenei pagaliau reikia pateikti visą informaciją apie praeities šešėlius?
– Kiek galima kartoti atsakymą? Toks įspūdis, kad A.Kubilius pamiršo teismą, į kurį jį buvau padavęs.
– Jūsų nuomonės netgi dėl teismo sprendimo skiriasi.
– Paskaitykite teismo išvadą, yra stenogramos. A.Kubilius įrodinėjo, kad jis nieko nežino apie tai, jog aš kaip nors susijęs su Rusija, kad jis neturi jokios informacijos.
Teismui buvo labai sunku priimti sprendimą, kad jis kaltas, nes sakė, jog jis nieko neteigė ir nieko nedarė.
Dabar, porinkiminėje situacijoje, buvo pripiešta kažkokių pažymų. Dėl to dabar kreipiuosi į prokuratūrą ir Valstybės saugumo departamentą. Esu Seimo narys, turiu tokią teisę.
Man įdomiausia, kas tą pažymą sukūrė. Joje yra pavardės žmonių, kurių gyvenime nesu matęs ir su kuriais niekada nesu bendravęs.
Parašyta apie miestus, kur nesu buvęs. Yra labai daug dalykų, kuriuos galima patikrinti.
Suprantu, kad visos keliamos versijos vėl iš ten pat.
Aš jau ne kartą esu sakęs, kad A.Kubiliui reikėtų pasitikrinti laiką, apie ką jis šneka, ir informaciją. Jis teigia, kad mes turėjome sąlygas iš kažkokių įmonių, kad jų savininkai buvo tie ir tie.
Jis nepasitikrino, kad ta įmonė tuo metu dar buvo neprivatizuota, priklausė valstybei. Kalbu apie „Acron“. Jis girdėjo mano atsakymą, bet ir toliau tą patį kartoja, nes žino, kad ne visi žmonės Lietuvoje girdėjo tą patį atsakymą.
– Tačiau tai nepaneigia fakto, jog jūsų verslas turėjo ir tebeturi ryšių su Rusija ir jums, kaip labai aktyviam žmogui visuomenėje, politikui, reikėtų labai konkrečiai pasakyti.
– Atsakymas paprastas: tegu man duoda sąrašą įmonių Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Anglijoje, Vokietijoje ar kitoje pasaulio šalyje, su kuriomis negalima turėti jokių verslo santykių.
– Mes kalbame ne apie dabartinį laikotarpį, o 1993 metus, kai prasidėjo jūsų, kaip verslininko, karjera.
– Nei tuo momentu, nei dabar jokiam verslininkui jokia informacija apie tai, kad koks nors verslas yra pavojingas ar veikia prieš Lietuvą, nebuvo teigiama.
– Gal jūs nežinojote, kad dirbote su įmone, kuri turi sąsajų Kremliuje ir yra jam lojali?
– Ji buvo valstybinė įmonė, dėl to turėjo sąsajų su Kremliumi, bet tuo momentu ten nebuvo Vladimiro Putino. Viskas yra labai supainiota.
Manęs klausia, ką manau apie rusų atlikėjų pasirodymus Lietuvoje.
Apie ką šnekame – apie baletą „Gulbių ežeras“ ar ką nors kita? Tikriausiai niekas nekelia klausimo, kad dėl „Gulbių ežero“ yra gerai.
Jei yra žmogus, kuriam uždrausta įvažiuoti į Lietuvą, tikriausiai tas, kuris jį kviečiasi, turi tai pasitikrinti. Kodėl tai reikia perkėlinėti į kitą lygį ir ką nors kaltinti?
Kultūra ir politika yra du skirtingi dalykai.
Verslininkus, kurie turi kokį nors santykį su Rusija, o tokių yra absoliuti dauguma, dešimtys tūkstančių Lietuvoje, lygiai taip pat, kaip ir mane, galima kaltinti ryšiais su Rusija.
Ar tai savaime reiškia, kad jie teikia kokią nors informaciją, veikia prieš Lietuvą?
– Bet tam tikri jūsų sprendimai, kaip referendumas dėl NATO, sukelia abejonių, ko jūs siekiate.
– Seime esu balsavęs už stojimą į NATO. Konservatoriai šį faktą visą laiką slėpė, neigė ar bandė jo išvengti.
Bet tai yra faktas. Niekada nesu kalbėjęs prieš NATO.
Kartu su šviesaus atminimo Vilniaus universiteto rektoriumi profesoriumi Rolandu Pavilioniu buvau referendumo iniciatorius ne dėl to, kad buvau prieš NATO, o dėl to, jog manau, kad tokie sprendimai, kaip stojimas į NATO, Europos Sąjungą, turi būti sprendžiami referendumuose, o ne Seime.
Aš buvau visiškai įsitikinęs, jog tauta nuspręs kaip ir aš, kad NATO yra mūsų saugumo garantas.
Nė viename dokumente nerasite mano pasakymo prieš NATO.
– Suprantu, kad jums nemalonūs šie klausimai.
– Man atsibodo į juos atsakinėti. Kiek galima? Atsakinėjau per rinkimų kampaniją, po rinkimų. Ir man toliau sako, tegu jis atsako. Aš jau atsakiau. Prieš ką dar turiu teisintis?
Jei yra kokia nors informacija apie kažkokius mano ryšius, dėkite ją ant stalo. Kur ta informacija?
Kodėl konservatoriai mane kaltina, kad rinkimus pralaimėjo?
Jie po rinkimų nenorėjo į jokias koalicijas – tai visiškai akivaizdu. Iš karto po rinkimų sakiau, kad jie taip elgiasi, nes jiems savo rinkėjams reikia pateisinimo, kodėl su „valstiečiais“ neina į koaliciją.
Labai paprastai galiu paaiškinti, kodėl jie nenorėjo eiti į koaliciją. Jei koalicijai būtų sekęsi, jiems būtų blogiau nei mums, nes mes didesni.
Jei būtų nesisekę, jiems būtų taip pat blogai kaip ir mums.
Konservatoriai siekia, kad dabartinė koalicija dirbtų kuo trumpiau ir jai būtų kuo blogiau – tai vienintelis jiems naudingas variantas. Tai yra jų rinkėjų išdavystė, bet jie tokį kelią pasirinko.
