Jau kurį laiką politikas atsisako bendrauti su žurnalistais, bet išgirdęs, kad dvi dienas su juo nepavykus susisiekti telefonu lrytas.lt žurnalistei neliko kitos išeities, tik ateiti ir pabelsti į duris, pakvietė užeiti.
V.Uspaskichas iš karto pasiūlė kėdę ir vaišintis jo pietumis, o išgirdęs, kad pokalbis suksis apie Lietuvos politiką, patikino, jog pakeitęs gyvenimo būdą – tapęs žaliavalgiu ir pradėjęs aktyviai sportuoti, pakeitė ir požiūrį į viešumą.
„Popsas man nebeįdomu, – lyg kirviu nukirto V.Uspaskichas ir patikslino savo mintį: – Garsiai šaukti, bet nieko dėl tos Lietuvos nedaryti labai lengva.“
Matyt, posakis, kad buvusių policininkų nebūna, labai tinka ir politikams, mat jau po kelių minučių į rankas pasiėmęs du kivius ir demonstruodamas, kaip veikia mainų dėsnis, europarlamentaras emocingai aiškino, kas laukia Lietuvos ekonomikos, jei naujoji Vyriausybė nesiims būtinų priemonių.
Tiesa, paties V. Uspaskicho 2003-iaisiais įkurta Darbo partija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Kai suvažiavime pirmininke buvo išrinkta Živilė Pinskuvienė, partiją paliko 89 nariai. Apie savo pasitraukimą iš partijos kiek anksčiau yra pranešęs Vytautas Gapšys, narystę joje sustabdė Valentinas Mazuronis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, Seimo nariai Valdas Skarbalius, Vilija Filipovičienė ir kiti.
– Kaip vertinate situaciją, kuri Lietuvoje klostosi po rinkimų?
– Lietuvoje per rinkimus daug pažadėta, o dabar apie tai kalbama labai abstrakčiai. Kai naujoji valdžia pradės dirbti, suvoks ir kitokių dalykų, tad dabar daryti išvadas dar anksti.
– Ar jums pačiam tokia svari „valstiečių“ pergalė rinkimuose buvo netikėta?
– Tai pasekmė, ir už tai atsakingos tradicinėmis save laikančios partijos. Lietuva suskaldyta. Šie politikai mažiau akcentavo ekonomiką, nežinau, kas juos taip gerai pamokė, bet kalbėjo apie pensijų ir atlyginimų kėlimą, alkoholio draudimus, kultūrą ir tautinius kostiumus. Žmonėms tokie dalykai labiau suprantami, bet net ir priimtoje Vyriausybės programoje nieko nėra apie ekonomiką.
Neseniai rašiau straipsnį ir norėjau juo atkreipti Ramūno Karbauskio dėmesį, kad kultūra ir švietimas tikrai reikalingi, nors statyba, prekyba ir kitos sritys yra privačiose rankose, jos nekuria kaupiamosios vertės bendrajame vidaus produkte (BVP).
Labai svarbu, iš ko susideda BVP, nes jei valstybės viduje įvyksta tik mainai – aš turėjau du obuolius, jūs tiek pat ir mes jais apsikeitėme, tai pačioje valstybėje nieko nepadaugėjo. Jei už Lietuvos ribų pavyksta ką nors parduoti, gaunamas pelnas. Jei pagaminame kokį produktą, kuris vidaus rinkoje konkuruoja su importuojamais, tai reiškia, kad importas neaugs ir pinigai nepaliks Lietuvos. Tai kaupiamoji verslo dalis. Lietuvoje ši kaupiamoji verslo dalis dabar sudaro nuo dešimt iki dvylikos procentų. Vadinasi, vienas žmogus maitina devynis. Lietuvai būtina galvoti, kaip padidinti pajamas versle generuojančių žmonių skaičių, juk jei šis procentas išaugtų bent iki dvidešimties, vienas žmogus rūpintųsi ne devyniais, o tik keturiais.
– Teigiate, kad jei niekas nesikeis, Lietuvoje užprogramuota nauja krizė?
– Netrukus situacija bus labai liūdna. Apie tai esu kalbėjęs dar su Andriaus Kubiliaus Vyriausybe, esu pristatęs skaičiavimus Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei, tuomet buvo ir jis, ir Rolandas Paksas su savo komanda. Kalbėjau, kad turime skatinti verslo sektorių sudarydami geresnes sąlygas nei kaimyninėse šalyse.
Štai, pavyzdžiui, Latvijoje vadinamieji startuoliai moka fiksuotą pelno ir gyventojų pajamų mokestį. Verslui, kuris kuria kaupiamąją dalį BVP, reikia sudaryti sąlygas kurtis ir kurti darbo vietas. Tam verslui, kuris teikia paslaugas šalyje, mokesčiai gali būti keliami, juk tai vidinės konkurencijos dalykai, juk nevažiuosite kirptis į Vokietiją. Bet gaminamiems produktams veikia išorės konkurencijos dėsniai – juk kirpėjui, atvykusiam iš Vokietijos, reikia čia registruoti veiklą, o produktą gali importuoti be apribojimų.
Premjeras, kuris savo rankomis nesukūrė jokio verslo ir nesumokėjo nė cento mokesčių, to paprasčiausiai nesupranta, žiūri stiklinėmis akimis...
– Ar nesigailite sprendimo nedalyvauti Lietuvos politikoje?
– Neįdomu dalyvauti, jei tavęs negirdi. Įdomu dalyvauti tik tada, kai tave pakviečia. Jei nekviečia, tai kam eiti?.. Kaip sako rusai, vytis ir siūlyti gerumą – labai sunkus dalykas.
– Kaip vertinate naujos Vyriausybės formavimą?
– Man gaila Sauliaus Skvernelio. Jis man imponuoja kaip žodžio žmogus ir dabar jis savo pozicijas praranda, bijo žmonėms ką nors žadėti, nes pats nesupranta, kur pateko.
Kol kas jis nesupranta, kas ten yra ir iš kur ką galima paimti ir padalyti, bet dar blogiau, kad šiam žmogui nesuvokiama, kaip kurti verslą ir uždirbti. Apie tai nebekalba nei ministrai, nei R.Karbauskis, niekas nekalba.
Sprendžiant iš to, ką dabar matau, nieko nebus, jie turi tuo domėtis. Pirmas ES tuo labai susidomėjo Nicolas Sarkozy, jis pradėjo aktyviai domėtis, kokia iš tiesų yra BVP sandara ir ką reikia daryti norint jį stiprinti.
– Dar viena itin didelė problema – emigracija. Ar jūs matote išeitį, ką galėtų daryti naujoji Vyriausybė, kad tai pavyktų sustabdyti?
– Dar 2008 metais esu parašęs straipsnį „Jūsų kiemas, jūsų ir šiukšlės“, kuriame viskas išdėstyta. Tada dar nebuvo tokios emigracijos bangos, bet aš rašiau, kada tie žmonės grįš, kokia jų pagalba atkeliauja šeimoms Lietuvoje. Rašiau, kad jei jie grįš ir neras čia nieko gero, pasiims šeimas ir vėl išvažiuos. Dabar taip ir vyksta.
– Kokius darbus šiuo metu dirbate Europos Parlamente?
– Mane labiausiai domina teisės klausimai pačioje Europoje. Nors Europos Parlamentas daug kur reiškia nuomonę, kai kurie dalykai nėra išspręsti pačios institucijos viduje. Dėl to jau parengtas didelis projektas, jį teiksiu po Naujųjų metų. Tai susiję su vidine Parlamento tvarka ir teisės klausimais.
Tikėjausi, kad su Europos Sąjunga į Lietuvą ateis daug daugiau civilizacijos. Iš tiesų Lietuvai buvimas ES davė neabejotinos finansinės naudos, bet dirbdamas čia matau tam tikrą veidmainystę. Trečiosiose šalyse iš karto pastebime kokias nors negeroves, susijusias, pavyzdžiui, su žmogaus teisėmis, bet čia jų nematome.
– Kaip manote, ar Lietuvos balsas tarp kitų ES valstybių yra girdimas?
– Tai jau pačios Lietuvos reikalas. Tas publikacijas, kurias platinu čia, platinu ir Lietuvoje, tik Lietuva daug kuo nesidomi, o žiniasklaida neatspindi to, ką turėtų atspindėti. Lietuvoje tokios tendencijos: kuo blogiau, tuo geriau.
