Saulius Skvernelis kaimynams lenkams nuveš statinę deguto

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis užsimojo gerinti santykius su Lenkija. Bet prieš būsimąjį premjero geros valios vizitą į Varšuvą mūsų teismai paruošė skandalingų lauktuvių strateginiams kaimynams.

Iš rankų į rankas ėjusi, netgi degusi naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose apipinta mįslingomis istorijomis.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Iš rankų į rankas ėjusi, netgi degusi naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose apipinta mįslingomis istorijomis.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Laima Lavaste („Lietuvos rytas“)

Dec 19, 2016, 6:17 AM, atnaujinta Feb 9, 2018, 9:52 PM

Lietuvos aukščiausiasis teismas gruodžio 2 dieną priėmė šokiruojantį ir itin prieštaringai vertinamą sprendimą dėl Lenkijos bendrovės „Orlen Lietuva“.

Ši įmonė turi sumokėti maždaug 6 milijonus eurų šešiems asmenims už vadinamąjį išradimą, kuris daugeliui specialistų kelia kreivą šypseną.

Teismo sprendimas šokiruoja, bet „Lietuvos rytui“ viešai jį pakomentuoti pabūgo net drąsiausi Lietuvos teisininkai. Kodėl?

Sumanė tapti išradėjais

Ši istorija prasidėjo dar 1994 metų rugsėjį. Šeši aukštas pareigas einantys „Mažeikių naftos“ darbuotojai (pats generalinis direktorius Bronislovas Vainora, Albertas Gimbutas, Michailas Barilčiukas, Borisas Bednovas, Sergejus Sivcovas, Piotras Ranko), taip pat Rusijos pilietis Michailas Basinas pasirašė sutartį tarp savęs, kad pateikia išradimą, iš kurio efekto gaus 25 proc. pelno.

Pagal tuomečius įstatymus sutartį galėjo pasirašyti tik Energetikos ministerija, taigi tas dokumentas iš pat pradžių buvo niekinis.

Bet kai susitaria generalinis direktorius su pačiu savimi, kaip išradimo autoriumi, niekas sutarties neginčijo.

Išradimas Lietuvoje buvo patentuotas 1996 metų balandį. Į jo esmę Patentų biuras net nesigilino ir netikrino, kokią ekonominę naudą tai duos.

Bet išradimo autoriai iš valstybinės įmonės kasos išsimokėjo jau 1995 metų honorarus.

„Išradimo“ formulę nusirašė?

Koks buvo tas išradimas, ėmęs pildyti vadovaujančių įmonės darbuotojų ir jo įkvėpėjo M.Basino kišenes?

Jo esmę „Lietuvos rytui“ paprastai paaiškino vienas buvęs „Mažeikių naftos“ darbuotojas, paprašęs neskelbti jo pavardės.

– Perdirbant žaliavinę naftą iš jos atsiskiria mazutas, dyzelinas, po to benzinas. Yra ir tarpinė medžiaga – gudronas, kuris gaminamas didelėse kolonose.

Išradimas“ buvo toks, kad esą toje kolonoje privirinus dar vieną vamzdį iš to gudrono bus gaunama daugiau dyzelino, – sakė pašnekovas.

– Ar tai buvo įrodyta, apskaičiuota?

– Buvo tik sukurta istorija – jokių įrodymų nebuvo.

„Išradėjai“ patys skaičiavo ir įrodinėjo, kad yra taip.

Bet įdomiausia tai, kad tą savo užpatentuotą „išradimą“ jie grindė formule, kurią nurašė iš rusiško chemijos vadovėlio.

Ir nurašinėdami padarė klaidą – du formulės dėmenys buvo klaidingi, tad juos sujungus išeina visai kitoks produktas nei aprašytas „išradime“.

Patente nieko nėra apie produktą, tik apie tą privirintą vamzdį. Kokią naudą jis galėjo duoti – mistika.

Buvo visiškai aišku, kad tas „išradimas“ yra nesąmonė, jokio ekonominio efekto negalėjo būti. Efektas buvo tik „išradėjų“ kišenėse.

– Jei įmonės specialistai tai žinojo, kodėl tylėjo? Juk galbūt vyko nusikaltimas?

– Pasakysiu paprastai – bijojo. Prisiminkite, kas sukosi apie įmonę? Buvo pilna mįslingų dalykų. Rusija siekė ją užvaldyti, atkirti nuo naftotiekio.

1999 metais dalį įmonės įsigijo „Williams International“, 2002 metais ją perleido Rusijos įmonei „Jukos“, kuri to visą laiką siekė.

Ar ne keista, kad būtent Rusijos pilietis bendrovei dabar pareiškė milijoninį ieškinį? Klausimų yra daugiau nei atsakymų.

Patikėjo ieškovo ekspertu

„Išradėjai“ didžiules honorarų sumas išsimokėjo dar kelis kartus. Vėliau reorganizuota bendrovė nustojo mokėti.

Galbūt paaiškėjo, kad buvo mokama ne už nieką.

Patentas nustojo galioti 2000 metais, nes už jo palaikymą nebebuvo mokama.

Tyla truko iki 2003 metų, kai Rusijos pilietis M.Basinas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydamas, kad bendrovė „Orlen Lietuva“ jam išmokėtų honorarą už „išradimo“ ekonominį efektą. Ir kažkodėl ne už visą laikotarpį, o tik už 1998 metus.

Teismo skirtas ekspertas konstatavo, kad jokio ekonominio efekto pagal tą „išradimą“ apskaičiuoti negalima. Apygardos teismas ieškinį atmetė.

Bet Apeliacinis teismas 2009 metais nusprendė skirti pakartotinę ekspertizę, ją pavedant atlikti ieškovo M.Basino pasiūlytam bulgarui Christo Bojažijevui.

Pastarojo eksperto „įrodymai“, kad „efektas“ buvo, tiko, ir teismas M.Basinui priteisė iš bendrovės už 1998 metus išmokėti 344 602 litus (99 803 eurus). Aukščiausiasis teismas šį sprendimą paliko nepakeistą.

Nors vėliau bylinėjantis net penki ekspertai patvirtino, jog nei „išradimo“, nei jokios naudos iš jo nebuvo, teismai tai ignoravo.

Vamzdžio jau neliko

Paakinti Rusijos piliečio pergalės išmokų panoro ir kiti šeši „išradimo“ autoriai.

2011-aisiais, praėjus 17 metų nuo „patento“ sutarties pasirašymo, jie taip pat kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir pareikalavo 36 mln. litų (10,5 mln. eurų) 1996–2010 metų autorinio honoraro, taip pat palūkanų.

Nors stebuklingasis vamzdis, galėjęs duoti ekonominį efektą, buvo išmontuotas dar 2004 metais, esą pelnas ir toliau tekėjo.

Tai neva įrodė ekspertu vėl paskirtas tas pats Ch.Bojažijevas, o bendrovės ekspertų išvadų teismas nepaisė.

Maža to, teismui visai neužkliuvo, jog „išradimo“ autoriai kreipėsi tiktai po 17 metų, kai senatis yra 10 metų.

Argumentas – esą su ieškovais bendrovė „Orlen Lietuva“ nebendradarbiavo.

Bendrovės atžvilgiu teismas senatį pritaikė suvaržydamas jos galimybes gintis, bet „išradėjų“ ieškinį patenkino, priteisdamas iš „Orlen Lietuva“ daugiau nei 8,4 mln. eurų.

Pamalonino milijonais

Tačiau teismų karuselė tuo nesibaigė. Apeliacinis teismas 2016 metų gegužę dalį reikalavimų atmetė, taip pat pritaikė ieškovams senatį.

Tačiau netikėtai Aukščiausiasis teismas 2016 metų gruodžio 2 dieną ieškovų reikalavimus patenkino, paliko galioti Šiaulių apygardos teismo sprendimą.

Taigi už ekonominę išradimo gaminant naftos produktus 1996–2000 metais naudą „Orlen Lietuva“ turi M.Basinui sumokėti 771 435 eurų, M.Barilčiukui – 858 180 eurų, B.Bednovui, A.Gimbutui, B.Vainorai, S.Sivcovui ir P.Ranko – po 871 237 eurų. Iš viso – apie 6 mln. eurų.

Klausimą, koks turi būti 2000–2004 metų atlyginimo dydis, Aukščiausiasis teismas perdavė nagrinėti Apeliaciniam teismui. Tad išmokos gali siekti net 10 mln. eurų.

Teisininkai išsigando

„Lietuvos rytas“ šiuos teismų sprendimus paprašė pakomentuoti kelių žinomų šalies teisininkų, susipažinusių su bylos medžiaga.

Bet visi atsisakė tai daryti teisindamiesi, kad „Lietuvoje teisinė bendruomenė maža, o pyktis su Aukščiausiuoju teismu neverta“.

Aukščiausiasis teismas, gavęs „Lietuvos ryto“ klausimus dėl priimto sprendimo, atsakymų į juos dar nepateikė.

Vis dėlto vienas garsus teisininkas, pateikęs griežtą sąlygą neminėti jo pavardės, ryžosi paanalizuoti teisminio proceso esmę ir galimas teismų klaidas.

– Kaip įmanoma, kad asmenys, buvę įmonės darbuotojai, prieš 17 metų patys su savimi („Mažeikių naftos“ darbuotojai su „Mažeikių nafta“) sudarę sutartį dėl jų neva padaryto išradimo naudos, dabar reikalauja atlygio iš „Orlen Lietuva“?

Ar ta sutartis, pagal kurią dabar priteista išmokėti milijonus, iškart nebuvo niekinė? – „Lietuvos rytas“ paklausė teisininko.

– Taip, bendrovė tokios sutarties nesudarė, nes bendrovei atstovauti tada galėjo tik direktorius B.Vainora, kuris dokumentą su savimi pasirašė kaip išradimo autorius.

Teismai į tai neatsižvelgė. Iš tiesų tokią sutartį galėjo pasirašyti tiktai su Energetikos ministerija.

– Bet dar įdomesnis yra pats „išradimas“. Juk bylų dokumentuose yra faktas, kad „išradimo“ formulė buvo nurašyta iš rusiško chemijos vadovėlio ir dar su klaidomis. Vadinasi, jokio išradimo nebuvo?

Ir pats ekspertas Ch.Bojažijevas prisipažino, kad „išradimo“ naudą skaičiavo tik pagal Rusijoje surastą formulę. Byloje nepateikta jokių ekonominės naudos skaičių.

Tai už kokią naudą Aukščiausiasis teismas priteisė išmokas?

– Atrodo, kad pirmosios instancijos teismas, kaip rodo bylos medžiaga, griebėsi ieškovų mesto šiaudo.

Esą Rusijos pilietis M.Basinas yra įregistravęs analogišką patentą Rusijoje, kuris niekada nebuvo registruotas Lietuvoje.

Tame patente formulė kitokia, ja rėmėsi ekspertas ir skaičiavo naudą.

– Bet kodėl teismai į tai neatsižvelgė?

– Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad tarp Lietuvos ir Rusijos patentų formulių yra skirtumų, bet esą tai neduoda pagrindo manyti, kad tai ne tas pats išradimas. Jie esą tapatūs.

Aukščiausiasis teismas tą nuostatą patvirtino.

– Ir pagal rusišką patentą, kuris niekada nebuvo registruotas Lietuvoje, priteisė iš bendrovės milijonus.

– Galima tvirtinti, kad teismai taip nusprendė. Pagal Lietuvoje užrašytą formulę jokia nauda neapskaičiuojama.

– O pagal tą rusišką? Ar pateikta, kokia nauda gauta Rusijoje? Ar teismai tai žinojo?

– Byloje tų duomenų nėra.

– Dar vienas keistas dalykas – kur tie „išradėjai“ buvo 17 metų? Ir kodėl teismas taikė dvejopus standartus – jiems nepritaikė senaties, o bendrovei, suvaržydami jos gynybą, pritaikė?

– Kur jie buvo – nežinau. Dėl senaties taikymo kyla klausimų.

Pats Aukščiausiasis teismas yra suformavęs nuostatą, kad senatis skaičiuojama nuo to momento, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

O ieškovai tai sužinojo prieš 17 metų.

Pritaikydamas senatį tuo vadovavosi Apeliacinis teismas ir dalį ieškovų reikalavimų atmetė.

Tačiau Aukščiausiasis teismas, nukrypdamas nuo savo suformuotos praktikos, nusprendė kitaip.

Sakyčiau, be motyvų arba labai keistais motyvais.

– Vadinasi, galima teigti: Lietuvos teismai galimai pripažino naudą ieškovams pagal Rusijos piliečio surastą Rusijoje registruotą patentą, kuris, atrodo, ten nedavė jokios ekonominės naudos ir net nesutampa su pateiktu bendrovei, pritaikė dvejopus standartus dėl senaties, rėmėsi tik vieno, ieškovų pasiūlyto, eksperto nuomone ir priteisė iš Lietuvoje dirbančios lenkiško kapitalo įmonės „Orlen Lietuva“ milijonus net neturėdami išvadų dėl ekonominės „išradimo“ naudos?

– Taip. Toks teismų sprendimas visai nepagrįstas.

Kokių politinių padarinių tai galėtų turėti, neaišku.

Todėl premjeras S.Skvernelis, nuvykęs su vizitu į Varšuvą, gali sulaukti labai neparankių Lenkijos politikų klausimų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.