Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas, Ričardas Malinauskas tai vadina absurdu

„Jeigu teismo sprendimas yra toks, kokį jūs minite, jis, be abejo, bus apskųstas. Tai aukščiau negu absurdo riba ar čia žemiau turėtų būti, net nežinau, kaip geriau išsireikšti“, – penktadienį BNS sakė meras. 

Jis pabrėžė, kad visi savivaldybės sprendimai, susiję su šio pastato statyba, buvo teisėti. 

„Savivaldybės veiksmai nuo A iki Z yra padaryti teisėti. Pabrėžiu – teisėti. Druskininkuose niekada nuo 1990 metų nebuvo nei kurorto apsaugos zonų, o juoba vienos ar antros, ar trečios juostos. Teismo konstatavimas to, ko gyvenime laisvos Lietuvos nėra būvę, tai yra žemiau bet kokios kritikos“, – tvirtino R.Malinauskas. 

Kadangi gyvenamojo namo statyba vyko turint visus būtinus leidimus ir suderinimus, pasak mero, savivaldybei greičiausiai tektų kompensuoti savininkų patirtus nuostolius, kaip nutiko Neringoje. 

„Visi leidimai išduoti teisėtai, be jokio menkiausio pažeidimo. Šioje situacijoje savivaldybė tampa politinių intrigų ir užsakymų įkaite, ir jeigu mes Lietuvoje neįrodysime, kas yra kas ir kas yra tiesa, savivaldybei reikės mokėti labai ir labai dideles lėšas, galvojant apie Druskininkų biudžeto dydį“, – BNS sakė R.Malinauskas. 

Jis pareiškė, kad Vijūnėlės dvaro byla yra politinis užsakymas. 

„Man tenka apgailestauti, kad po tiek metų užuot gyvenę teisinėje valstybėje, mes gyvename politinių užsakymų, kuriuos daro kai kurie konservatoriai, kai kurie liberalai per Generalinę prokuratūrą ir kitus aukštus veikėjus, norėdami vienaip ar kitaip susidoroti su Druskininkų savivaldybės teisėtai išrinkta valdžia, realybėje“, – sakė Druskininkų meras. 

Jo duomenimis, vadinamasis Vijūnėlės dvaras praktiškai baigtas statyti ir priduotas, tačiau jame nuolat dar niekas negyvena. 

Penktadienį Vilniaus apygardos teismas patenkino Generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį, kad gyvenamasis namas, esantis Druskininkų centre ant Vijūnėlės tvenkinio kranto turi būti nugriautas per šešis mėnesius. 

Teisėjų kolegijos teigimu, šios statybos nebuvo galimos, nes jos vyko rekreacijai skirtoje kurorto apsaugos zonoje, antroje apsaugos juostoje. Pagal teisinį reglamentavimą, žemės sklypams, patenkantiems į Druskininkų miesto, kuriam suteiktas kurorto statusas, teritoriją, yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona. Todėl į tai turėjo būti atsižvelgta, rengiant Druskininkų miesto teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju, rengiant detalųjį planą, sujungus žemės sklypus. 

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčo žemės sklype buvusių pastatų – valčių nuomos punkto bei kitų statinių – pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra paslaugų, ne gyvenamoji. Patvirtinus detalųjį planą ginčo teritorija netapo visuomenine teritorija, ji ir liko rekreacinė. 

„Aplinkybė, kad ginčo sklypas tapo kito dalimi, kuriame vienas iš naudojimo būdų yra visuomeninis, dalimi, savaime nereiškia, kad jame išnyko anksčiau nustatyta jo naudojimo paskirtis. Sklypo juridinis prijungimas nepakeitė jo faktinės vietos, tai yra ta pati teritorija, o poreikis rekreacijai nepakito“, – pareiškė Vilniaus apygardos teismas.  

Šis sprendimas per tris mėnesius, gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui. 

Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais buvo pradėtas statyti beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams. 

Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau šis teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus. 

Pernai rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą. 

Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras R.Malinauskas, kuris tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai. 

Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams. 

Liepą Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.