Remigijus Šimašius kreipėsi į nuošliaužos Vilniuje kaltininkus: „Atpildo metas ateis“

Vilnius nuo rytojaus atšaukia ekstremalią situaciją dėl penktadienį Upės gatvėje, prie „Barclays“ informacinių technologijų centro pastato įvykusios nuotekų vamzdžių avarijos. Pirminiais vertinimais, į Nerį galėjo patekti apie 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Aplinkos ministras teigia, kad ši avarija – viena didžiausių pastarųjų metų ekologinių nelaimių, o jos poveikis aplinkai bus įvertintas artimiausiu metu.

Remigijus Šimašius kreipėsi į nuošliaužos Vilniuje kaltininkus: „Atpildo metas ateis“<br>T.Bauro nuotr., montažas
Remigijus Šimašius kreipėsi į nuošliaužos Vilniuje kaltininkus: „Atpildo metas ateis“<br>T.Bauro nuotr., montažas
Daugiau nuotraukų (1)

Rasuolė Bauraitė, Lietuvos ryto televizija

Dec 27, 2016, 8:13 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 8:32 PM

Apie tai, kas kaltas dėl avarijos ir kokia žala gamtai buvo padaryta, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovu Mariumi Švaikausku.

– Mere, ar jau aiškėja priežastys, dėl ko visa tai įvyko?

– (R. Šimašius) Priežastys paaiškės tuomet, kai sudaryta komisija ištirs priežastis. Kol kas aišku tik viena, kas matėsi plika akimi, kad statybininkams iškasus duobę šlaitas nuvažiavo, įvyko nuošliauža, kuri nusinešė du magistralinius aukšto spaudimo vamzdžius – ir pagrindinį, ir rezervinį. Natūralu, kad nebebuvo galima perpumpuoti nuotekų.

– Vieną priežastį pasakėte jūs, o kita yra tai, kad statybų metu neatlaikė vamzdžiai ir tuomet išplovė konstrukcijas.

- (R. Šimašius) Kol kas vardinu faktus, kad nuošliauža nusinešė abudu vamzdžius. Tuščias vamzdis tikrai negalėjo neatlaikyti, o vienas iš jų buvo tuščias. Kokios priežastys, aiškinsis statybininkai. Avarija buvo didelė, vamzdis yra 70 cm skersmens, jis yra spaudiminis.

Gal kažkam atrodo, kad labai lengvai buvo galima padaryti, bet realiai tai, kad per 21 valandą buvo sutvarkyti vamzdžiai, yra labai didelis ir geras pasiekimas. Daugybė tarnybų labai sklandžiai dirbo, pasitelktos ir privačios įmonės, organizavimas buvo labai geras.

Ačiū Dievui, kad nepatyrėm jokių aukų. Aišku, žala gamtai yra padaryta, tai labai apmaudu ir nepateisinama, bet, žiūrint į tokią avariją, galėjo kažkas žūti ir statybos metu. Ačiū Dievui, kad ir ekskavatoriuje niekas nesėdėjo tuo metu, kai buvo užlieta. Netiesioginės žalos irgi galėjo būti.

Jeigu būtų tekę užsukti vandenį, natūralu, kad jis būtų palietęs ir Antakalnio klinikas, ir Santariškes, o ten apie pasirengimą situacijai mes turime informaciją. Rimto pasirengimo užsukimui nėra, o yra gimdymai, dializės.

Dar kartą reiktų padėkoti tiems žmonėms, kurie prieš Kūčias, naktį, dieną vietoj to, kad būtų su šeimomis, braidžiojo po tas atmatas ir atstatinėjo, kad viskas būtų tvarkoje. Ačiū tiems, kurie įsiklausė į kvietimą sumažinti chemijos ir vandens vartojimą, tai leido gerokai sumažinti atmatų patekimą į Nerį. Dalis buvo padaryta dėl kitų sprendimų, perpumpuojant į kitas trasas, o dalis žalos mažinimo buvo dėl pilietiško gyventojų atsiliepimo į prašymą.

– Aplinkosauginiu požiūriu jūsų sprendimas neužsukti vandens yra nevykęs.

- (R. Šimašius) Tai net ne mano sprendimas, o Ekstremalių situacijų komisijos. Manau, kad sprendimas neišvengiamas, nes kai įvyksta avarija, nėra gero sprendimo. Visi sprendimai kažkam bus blogi.

Jeigu situacija būtų 2 valandoms, gal būtų užsukta, jei situacija būtų vasaros viduryje, kai upė nusekusi, vandenyje yra deguonies trūkumas, karštis, gal būtų tekę padaryti kitokį sprendimą, rizikuojant žmonių gyvybėmis.

Šiandien sprendimas buvo toks, nes kitokio ir negalėjo būti turint omeny, kad vandenį būtų tekę užsukti didesniam skaičiui žmonių, nei iš kurių sutekėjo kanalizacija. Vaikai, senoliai, pagrindinės gydymo įstaigos – tai būtų mažų mažiausiai neatsakinga.

– Vilnius tai Vilnius, o Kaunas sakytų – o mes prie ko, kodėl pas mus nuotekos turėjo atkeliauti?

– (R. Šimašius) Yra Neris, gamta, kas gyvena prie Neries, kas prie Nemuno. Aišku, kad visiems yra blogai, tai yra nepateisinama. Bet klausimas, ar galima rizikuoti žmonių gyvybėmis? Jeigu man kažkas sakytų, jog nesvarbu, kaip bus operacija, norėčiau tam žmogui į akis pažiūrėti.

– Pone Švaikauskai, jūsų atstovaujamai institucijai teks skaičiuoti žalą gamtai. Ar galite preliminariai pasakyti, kiek ši avarija galėjo padaryti žalos gamtai?

- (M. Švaikauskas) Tenka apgailestauti, kad įvyko tokia techninė avarija. Pasirinktas sprendimas gamtai labiausiai kenksmingas, bet, galbūt, išvengiant didesnių pasekmių.

Žalos įvardinti kol kas negalime, ji susideda iš kelių parametrų – teršalų, patekusių į aplinką, kiekio, ką turi pateikti „Vilniaus vandenys“, ir parametrų, kurių mėginius ėmėme tris kartus: avarijos metu, po avarijos ir vėliau. Mėginiai imti ir prie Kauno, bus imami ir Nemumo žemupyje, kad įsitikintume, ar buvo tarša, ar ne.

Tik gavus šiuos laboratorinius tyrimus, juos įvertinus, galėsime pasakyti, kokia buvo žala.

– Apie kokias sumas mes kalbame – dešimtis, šimtus tūkstančių? Jei teigiama, kad tai viena didžiausių ekologinių nelaimių pastaraisiais metais, sumos irgi turėtų būti nemenkos.

– (M. Švaikauskas) Viešojoje erdvėje pasirodo labai daug dviprasmiškos informacijos. Pradžioje pasirodė tai, kad patenka 2 tūkst. per valandą, vėliau – 1 tūkst. per valandą. „Vilniaus vandenų“ viešųjų ryšių atstovas sakė, kad 2 tūkst. kubinių metrų patenka per valandą, tai įvertinus valandų skaičių, patekimo kiekį ir turimus preliminarius duomenis, kokie teršalai prieš valymus patenka į valymo įrengimus, galėtume pasakyti, kokia ta žala, bet dar daug ko neturime. Galime kalbėti, kad tai bus ne dešimtimis tūkstančių.

- (R. Šimašius) Normalus vamzdžio perpumpavimas buvo 2 tūkst. kubinių metrų per valandą. Galiausiai, rezultatas yra daug mažesnis, nei 2 tūkst., apie 1 tūkst., nes dalį, perdėliojant sistemą, pavyko nukreipti į kitas trasas, bet to, dalį vartojimo sumažino žmonės. Ten sueina ir dalis lietaus kanalizacijos, tai „Vilniaus vandenys“ gali geriau paaiškinti, bet akivaizdu, kad kaupimo duobė vis tiek būtų išsiliejusi.

Netgi užsukus vandenį, vien nuo lietaus kanalizacijos teršalai būtų patekę į upę. Žmonės buityje elgiasi labai paprastai. Tualete daug kas sugalvotų, kaip nuleisti – nusipirktų vandenį ar dar kaip. Vis tiek būtų patekę ir, galiausiai, ištekėję į lauką.

Gero sprendimo nebuvo. Geras sprendimas buvo gal statybinę sienelę ne taip statyti, kad neįvyktų ta nuošliauža.

– „Vilniaus vandenys“ teikia pakankamai skirtingą informaciją. Buvo sakoma, kad dalis teršalų patenka šiek tiek apvalyti, po to paaiškėjo, kad ne. Kas čia buvo?

- (R. Šimašius) „Vilniaus vandenys“ tai galėtų pakomentuoti. Darant šios ekstremalios situacijos valdymo pamokas, nuvažiavęs į įvykio vietą žmonių akyse pamačiau, kad pas daug ką vis dar gajus sovietinis požiūris, kad galbūt geriau nieko nesakykim, slėpkim po kilimu.

Pats iš karto pasakiau, kad jokių slėpimų negali būti, sakom, kaip yra ir viską iki galo. Komunikacija, jei pastebėjote, visada buvo sakant skaičius. Jie kartais buvo dideli, neraminantys, įvardinti su visomis grėsmėmis. Jokio bandymo paslėpti nebuvo. Dėl to dabar lengviau skaičiuoti žalą, ieškoti, kas kaltas.

– Ar nebuvo įmanoma nuotekų surinkinėti į specialius įrenginius, tam pritaikytas transporto priemones? Ar Vilnius jų neturi?

– (R. Šimašius) Kalbant apie tą informaciją, kurią turėjom ir turim dabar, kito sprendimo priimti buvo neįmanoma.

– Pone Švaikauskai, ar tai yra trumpalaikė žala gamtai, ar tos pasekmės gali išlįsti ateityje?

- (M. Švaikauskas) Sunku pasakyti, neturint tam tikrų laboratorinių duomenų. Šiandien ryte apžiūrėjome Neries upės pakrantę, išplaukdami nuo teršimo vietos iki miesto ribos ir toliau. Norėjome įsitikinti, ar bus kritusių žuvų, ar matysis teršalų dėmės, putos, bet nieko tokio nepastebėjome.

Ekosistemai padaryta žala, ją apskaičiuosim ir tikrai bus nubaustas kaltininkas ir jis, nepaisant nieko, turės susimokėti.

– Mere, kiek kainavo šios avarijos likvidavimas?

- (R. Šimašius) Žala yra dviejų dalių. Viena dalis yra avarijos likvidavimo nuostoliai, nes ir savivaldybės įmonės, ir „Grinda“, ir „Vilniaus vandenys“, ir rangovai, kurie statė, ir kitos įmonės, kurios rūpino techniką, geranoriškai ir pilietiškai dalyvavo tame, nors ekstremali situacija susijusi su tuo, kad galima duoti privalomus nurodymus.

Natūralu, kad dabar yra laikas, kai susirenkame sąskaitas, kiek tai kainavo. Turbūt rytoj bus skaičiai, kiek kainavo likvidavimas. Kita dalis, kuri, spėju, bus didesnė, yra žala gamtai. Už abu dalykus ateis atpildo metas. Bus nustatyti, kas kalti dėl žalos, bus žiūrima, ar laikėsi dokumentacijos, ar nesilaikė, ar teisėtai, ar neteisėtai išduota – gali būti daug įvairių priežasčių, kurios bus išsiaiškintos, nustatyti kalti ir bus ieškinys kaltiems asmenims, kad žala būtų atlyginta.

– Požeminės aikštelės, prie kurios įvyko avarija, statytojai savo kaltės visiškai nemato. Jie nori nepriklausomos incidento ekspertizės ir akcentuoja, kad avarija įvyko „Vilniaus vandenų“ trasoje.

- (R. Šimašius) Įstatymo dviprasmybių yra, bet viena iš dviprasmybių, kuri man atrodo keista, yra tai, kad jei statybvietėje įvyksta incidentas, tai Statybų inspekcija sudaro grupę, o jei ne statybvietėje, tai savivaldybė. Kadangi čia buvo ant statybvietės ribos, pats paprašiau, kad Statybų inspekcija imtųsi to reikalo, kad tyrimas būtų kiek įmanoma nešališkesnis.

Kita vertus, jei man kažkas sako, kad aš tikrai nekaltas ir nieko neprisidėjau, tai man kelia labai didelių įtarimų. Kai prasidėjo diskusija, kokio gylio duobė buvo iškasta ir kas ten vyko, ar 6, ar 8 metrai, galiu beveik galvą guldyti, kad ten tikrai ne 6 metrai buvo – gerokai didesnis aukštis. Grupė sudaryta, ne politikai, ne meras turi tai nustatyti ir ji, manau, savo darbą atliks.

– Kokios procedūros bus toliau?

- (R. Šimašius) Kolega nustatinėja žalą aplinkai, kita grupė nustatinėja avarijos priežastis ir trečias procesas – reikia pasidaryti rimtas išvadas dėl ekstremalių situacijų bendrai – ir reglamentavimo, ir valdymo. Aš matau bent dvi sritis, kur galėtų būti geriau. Pagal įstatymą nustatyta gana griozdiška ir biurokratiška ekstremalios situacijos paskelbimo tvarka.

Pavyzdžiui, jei policininkui tenka sulaikyti asmenį, pirma sulaiko, po to suima. Lygiai taip pat su ekstremalia situacija – reikalauti sukviesti visus fiziškai atvažiuoti į pasitarimą ir tada paskelbti, paskirti, kas yra atsakingas, yra griozdiška ir nelogiška.

Turėtų būti galimybė bent kelioms valandoms iš karto skelbti ekstremalią situaciją, o po to patvirtinti, kad niekas nesikeičia. Tada būtų galima laimėti valandą, dvi, kurios yra svarbios. Kita sritis – informavimo sistema. Nagrinėsime savivaldybės ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiksmus, kad galėtume žmones informuoti SMS ką daryti, kas atsitiko.

Vėlgi, ne visose televizijose mačiau bėgančias eilutes, ne visuose interneto portaluose labai aiškias instrukcijas. Sakau ne todėl, kad norėtųsi ką nors kaltinti, tiesiog visi nori elgtis pilietiškai, tik kartais neaišku, kaip tai padaryti. Šnekėjau su Žurnalistų sąjungos pirmininku D. Radzevičiumi, darysim pasitarimą, kaip informavimą daryti sklandesniu ir efektyvesniu.

– Pone Švaikauskai, gal galite konkrečiai iliustruoti žalą gamtai? Ar tai labiausiai gali atsiliepti žuvų populiacijai, ar vandens augalams? Kam didžiausią žalą daro nuotekos, kurios pateko į Nerį?

- (M. Švaikauskas) Visai ekosistemai, pradedant nuo augalų iki žuvų. Teršaluose yra ir cheminė sudėtis, ką mes nuleidžiame į kanalizacijos vamzdį, tas pateko į upę – skalbimo milteliai, fekalijos.

Meras minėjo, kad buvo truputėlį valoma, bet tas valymas yra mechaninis – grotos, kai patenka, pavyzdžiui, sauskelnės, nes žmonės nuleidinėja viską, ką gali. Tikrai nereikia bijoti, ar įsivaizduoti, kad labai baisu. Mes teigiame, kad padaryta didelė žala, Vilniaus mieste tokios avarijos, susijusios su teršalais, fekalijomis neturėjome, bet tai tikrai nėra katastrofa.

– (R. Šimašius) Kai buvo pradėti apskritai valyti vandenys, tokios situacijos nebuvo, nes buvo laikų, kai nevalomi vandenys patekdavo į upes. Ačiū Dievui, kad taip nebevyksta.

– (M. Švaikauskas) Dedama daug pastangų žuvinant upę, prižiūrint žvejus, juos baudžiame. Būtų neatsakingas požiūris dabar nenubausti atsakovų. Jei paprastą žveją baudžiame, kaltininką turime operatyviai, greitai nubausti ir pritaikyti tinkamas sankcijas.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.