Vyriausybė posėdyje trečiadienį pagal Seimo birželį priimą
Mokslo ir studijų įstatymą atitinkamai pakoregavo poįstatyminius
teisės aktus.
Anot Vyriausybės kanceliarijos rengtos pažymos, pagal įstatymą
nebelieka teisinio pagrindo numatyti ir skirti valstybės biudžeto
lėšų studijų kainai apmokėti nevalstybinėse aukštosiose
mokyklose ir užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, įsteigtuose
Lietuvoje.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad
nuo kitų mokslo metų valstybė finansuoti studijuojančiųjų
nevalstybinėse aukštosiose mokyklose studijas galės tik tais
atvejais, jeigu specialistų poreikio neįmanoma patenkinti rengiant
specialistus valstybinėse aukštosiose mokyklose.
„Dabar studijuojantys studentai gali jaustis ramūs: anksčiau
įstojusiems į tokias programas valstybė ir toliau teiks paramą
studijoms iki studijų programos baigimo“, – sako J.Petrauskienė.
Jos komentarą BNS perdavė ministerijos Komunikacijos skyrius.
Ministrė pabrėžia, kad kaip ir iki šiol, visi studentai galės
pretenduoti gauti valstybės skiriamą studijų stipendiją.
Ji taip pat teigia, kad konkurencijos aukštajame moksle
pakeitimai nesumažins.
„Tikrai ne, mes turime labai didelį tinklą aukštųjų
mokyklų, kurios teikia labai didelę pasiūlą įvairių studijų
programų“, – po posėdžio BNS sakė ministrė.
Privataus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius
Alfredas Chmieliauskas sako, kad prioritetą teikiant valstybiniams
universitetams gali nukentėti kokybė.
„Man atrodo, kad tai yra dar vienas pabėgimas nuo kokybės
padarymo pagrindiniu prioritetu“, – BNS sakė A.Chmieliauskas.
Šiuo metu valstybės finansuojamų vietų yra dviejuose
nevalstybiniuose universitetuose ir trijose nevalstybinėse
kolegijose, iš viso penkiose studijų programose. Jose studijuoja 169
asmenys. Valstybė mokės už jų studijas iki baigimo.