„Vatnikų“ vardą pelniusių vaikų tėvai nori kreiptis į teismą

Ignalinos kultūros ir sporto centro režisierės bandymas spektaklyje pažvelgti į sovietmetį pavirto skandalu. Koncerto, kuriame atkuriami 1976-ieji, scenoje šoka ir dainuoja pionieriai su raudonomis vėliavomis, o jiems už nugarų kabo sovietinis lozungas „Menas priklauso liaudžiai“. Koncerto įrašą nagrinėja Kultūros ministerija, aiškinamasi, ar tai menas, ar sovietinė propaganda.

Į Ignalinos kultūros centro teatrą suburti aktoriai mėgėjai.<br>Ignalinos kultūros ir sporto centro nuotr.
Į Ignalinos kultūros centro teatrą suburti aktoriai mėgėjai.<br>Ignalinos kultūros ir sporto centro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rasuolė Bauraitė, Asta Martišiūtė („Lietuvos ryto“ televizija)

Jan 8, 2017, 8:21 PM, atnaujinta Apr 12, 2017, 1:34 PM

Spektaklio kūrėja ir aktoriai stebisi ir sako, kad reikia būti kvailam, kad nesuprastum, jog spektaklyje sovietizmas kaip tik pašiepiamas. Kritikai rėžia, kad menininkai turėtų būti kone baudžiami už antivalstybinę propagandą, nes jokios ironijos spektaklyje ir su žiburiu nerasi. Apie garsųjį spektaklį domėjosi „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „24/7“ žurnalistė Asta Martišiūtė.

Išvadas apie kalėdinį koncertą Ignalinoje dauguma pasidarė viso labo iš kelių internete atsiradusių nuotraukų, o reakcija buvo tokia, tarsi į Ignaliną būtų įžengę V. Putino pasiųsti žalieji žmogeliukai. Teatralizuotas spektaklis naujųjų išvakarėse buvo jubiliejinis, nes kultūros centras – sovietmečiu buvę kultūros namai, šventė keturiasdešimtmetį.

Ignalinos kultūros centro teatro aktorius Marius Vilčinskas sako, kad tokio koncerto tikslas buvo parodyti, kaip tuo metu galėjo atrodyti koncertas.

„Kaip tu kitaip atspindėsi laikmečio dvasią, jei ne tekstais ir drabužiais iš to laikmečio? Jei dabar jums ištrauksiu iš „Velnio nuotakos“ vieną kadrą ir pasakysiu, kad tai Lietuvos kino klasika, tai jūs galvosite, kad lietuviai kine tik nuogas moteris rodo? Turi būti durnas, kad nesuprastum, kad mes tyčiojamės iš tų laikų. Išeina su guminiais čebatais, bet kaip apsirengęs – specialiai padaryta pasityčioti“, – sakė M. Vilčinskas.

Tačiau atrodo, kad visuomenė ir politikai linkę, kad karta, gimusi nepriklausomoje Lietuvoje, sovietinį laikotarpį pažintų tik iš vadovėlių. Meno santykis su sovietmečiu nuolat kiršina visuomenę ir atrodo, kad kur kas patogiau šio laikotarpio neliesti, o norint įtikti masėms, pravartu visą sovietmetį tiesiog ignoruoti.

„Jautriausias momentas yra tai, kad į tai įtraukti vaikai. Manau, kad tie, kurie organizuoja ar režisuoja, turi labai rimtą pagrindimą, kodėl taip yra. Nemanau, kad jie turi vaidinti tokiuose spektakliuose, kur naudojama tokia simbolika“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Aš asmeniškai vertinčiau tokius vaidinimus, kaip mažų mažiausiai prastą skonį. O jei tai piktavališka veikla, tai turi tirti atitinkamos institucijos“, – antrino kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Tuo tarpu nesutarimai kyla ir tarp istorikų ir filosofų. Vieni teigia, kad sovietmečio baimė tampa pertekline, o kiti savo ruožtu aiškina, kad tokių švenčių apskritai turėtų nebūti – kadangi gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, institucijų įkūrimą ir reiktų skaičiuoti nuo nepriklausomybės atgavimo.

„Tai labai atspindėjo atvaizduotą epochą ir pasižymėjo juoko ironijos kultūra, kai klestėjo sovietinio anekdoto žanras. Autorė gerai pataikė, atkūrė tos epochos atmosferą. Yra jaunimas, vaikai, kurie tos epochos nepažįsta. Kaip tik reikia kalbėti apie praeitį, kokia ji buvo, su visa jos įvairove. Dabar susiduriame su keistu fenomenu – kuo toliau tolstame nuo sovietmečio, tuo jis mums sukelia paranojiškesnes reakcijas“, – sakė kultūros istorijos profesorė Rasa Čepaitienė.

„Mes vis dar neišmokstame sovietmečio pamokų, o tos pamokos – žmogaus nuvertinimas. Sovietmečiu žmogus buvo valstybės sraigtelis, o šiandien žmogus yra laisvosios rinkos sraigtelis. Kaip sovietmečiu iš žmogaus tyčiojosi ir turintys galią su juo darė, ką nori, dabar yra lygiai tas pats“, – kalbėjo R. Čepaitienė.

„Matau, kaip sovietmečiu suformuotas liaudies kultūros aparatas persikėlė ir iki šiol tie patys žmonės visur dirba. Tie, kurie organizuodavo agitbrigadas, ansamblius – visa struktūra tarsi persikėlė. Įvykis rodo tos struktūros komiškumą. Klausimas, kaip apskritai tie įvykiai vertinami ir ar turėtų būti švenčiama. Mokslo akademija irgi šventė savo įkūrimą, kai ji buvo padaryta ideologinio mokslo citadele – šventė be jokių skrupulų. Daug sveikiau būtų atsiriboti nuo praeities ir sieti savo įsteigimą su nepriklausoma Lietuva“, – sakė filosofė Nerija Putinaitė.

Į Ignalinos kultūros centro teatrą suburti aktoriai mėgėjai, tačiau kilus nepasitenkinimo bangai Kultūros ministerija pareikalavo, kad ignaliniečiai jiems įvertinti pristatytų visą filmuotą medžiagą.

Kultūros viceministras Audronis Imbrasas sako, kad „visuomenė gali mąstyti apie viską – yra išraiškos, žodžio laisvė. Mes to nekvestionuojame ir nekvestionavome. Dėl spektaklių – labai daug institucijų švęs, tačiau verta galvoti, kokia išraiškos priemones rinktis“.

Visą koncertą peržiūrėjusi Kultūros ministerija sovietinės propagandos neįžvelgė, tačiau Ignalinos vaikų tėvai svarsto, ar nereikėtų dėl įžeidinėjimų socialiniuose tinkluose kreiptis į teismą. Spektaklio kritikų mokyklinio amžiaus mergaitės dėl dalyvavimo koncerte buvo išvadintos vatnikėmis, sovietinėmis išperomis ir dar riebesniais epitetais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.