Ministras Raimundas Karoblis kurs agentūrą rūpintis kariniais pirkimais

R.Karoblio teigimu, agentūra gali pradėti veikti kitąmet, o jos modelis bus parinktas išanalizavus Vokietijos, Skandinavijos šalių ir Estijos patirtį.

Interviu BNS ministras sakė, kad vienu iš jo veiklos prioritetų bus kibernetinės gynybos stiprinimas.

Pasak R.Karoblio, siekiant toliau stiprinti kariuomenę, Valstybės gynimo tarybai bus siūloma apsispręsti dėl karinių sraigtasparnių pirkimo.

– Pernai daug dėmesio sulaukė korporacijos RAND analizė, kad Rusija Baltijos šalis galėtų užimti per 36-60 valandų. Ar sutinkate su tokiu vertinimu?

– Vieno atsakymo negali būti. Mūsų kariškiai sako – tikrai ne. Planai sudėlioti taip, kad pasipriešinimas būtų adekvatus bent iki tol, kol sulauktume rimtos sąjungininkų paramos.

Bet svarbiausias klausimas yra ne per kiek laiko mus užimtų ar neužimtų – turi būti pasirengimas gintis ir atgrasymas, kad priešininkas nenorėtų imtis provokacijų ar platesnių veiksmų. Turime ruoštis hibridinėms grėsmės ir klasikiniams karo veiksmams, turime turėti ilgus nagus ir aštrius dantis.

Situacija nėra gera, Rusija stiprina savo pajėgumus didžiojoje šalies dalyje, naujais ginklais aprūpinamas ir Kaliningradas. Kita vertus, mes niekada neturėjome tiek sąjungininkų ir tiek garantijų, kiek dabar.

– Ar sąjungininkų įsipareigojimų nesumažins Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu ir galimos politinės permainos Vokietijoje, kuri vadovaus NATO batalionui Lietuvoje?

– Nereikia kalbėti apie nuogąstavimus JAV ir Vokietijos atžvilgiu, reikia dirbti ir parodyti, kad esame pasirengę įnešti savo indėlį tiek JAV, tiek Vokietijos naudai, kad kolektyvinės gynybos sistema būtų ne tik išlaikoma, bet ir stiprinama. Visa Europa turi siekti sustiprinti JAV vaidmenį. Šia tema lapkritį mačiau visišką konsensusą ES užsienio reikalų ministrų vakarienėje. Tikiu, kad dirbdami rezultatą gausime gal ir stipresnį.

Dėl bendradarbiavimo su Rusija Europos Sąjungos šalių narių pozicijos skiriasi jau gal porą metų, bet, nepaisant to, sankcijos buvo įvestos vienbalsiai. Vadinasi, strategijoje esame vieningi, nors dėl taktikos ir yra nuomonių skirtumų.

– Ar iki D.Trumpo inauguracijos pavyks pasirašyti sutartį dėl JAV karių statuso Lietuvoje?

– Sutartį planuojame pasirašyti kitą savaitę.

– Ar priimti sąjungininkus nekliudys ribota karinė infrastruktūra?

– Ties kai kuriais projektais dirbama 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Viskas paskaičiuota, kad galėtume priimti sąjungininkus. Galbūt šiemet Rukloje teks šiek tiek pasispausti profesionalams kariams ir šauktiniams, bet ilgainiui kareivinės bus išplėstos.

– Norėčiau pereiti prie nacionalinių pajėgumų. Ar turite planų įvesti visuotinį karinį šaukimą?

– Aš esu iš principo „už“, bet turime atsižvelgti tiek į visuomenės nuomonę, tiek į realias galimybes. 3,5 tūkst. ar 4 tūkst. šauktinių priėmimas, panašu, atitinka mūsų kariuomenės ribas. Reikia rasti pusiausvyrą tarp šauktinių, profesionalios kariuomenės ir karių savanorių. Kyla iššūkių dėl kareivinių, karininkų, puskarininkių, reikėtų griežtesnės vengiančių atlikti tarnybą kontrolės.

Jei politinė situacija nesikeis, turime judėti link visuotinio šaukimo, bet tai turi vykti palaipsniui. Tai gali būti ir ne šios Vyriausybės kadencijoje.

– Ar jau turite planą, kiek augs profesionalių karių atlyginimai?

– Dabartinės Vyriausybės programoje numatytas visų statutinių darbuotojų atlyginimų pakėlimas 30 proc. per kadenciją. Šiuo metu numatyta antrą pusmetį didinti 5 proc., kitais metais – apie 10 procentų. Kalbėsime su kariuomene, ar yra galimybių paskubinti. Ketiname peržiūrėti kompensavimą už atvykimą į tarnybos vietą. Trečias svarbus klausimas – pensijų dydis, čia atsakymo dar neturiu.

– Kokie Vyriausybės planai dėl karinio rengimo mokyklose?

– Reikia tartis kelioms ministerijoms. Būtų naudingas patriotinis ugdymas, Lietuvos istorijos praplėtimas, mokymas apie tautinį judėjimą, nepriklausomybės atkūrimą, gal ir kelios pamokos su karine pakraipa apie Lietuvos kariuomenę. Asmeniškai nesu tikras, ar būtų geriausias metodas įvesti pamokas, kaip būdavo anksčiau, su automato ardymu ir šaudymo normatyvais. Jei moksleiviai to nori savarankiškai, čia galėtų daugiau padirbėti mokyklos kartu su šauliais.

Dar yra rezervo dėl jaunųjų vadų rengimo aukštosiose mokyklose. Galbūt čia galime skatinti savanoriškumą, taikydami tam tikrus „bonusus“ dėl studijų ar socialiniu aspektu. Nesu tikras, kad galima rezultatus pasiekti prievartiniais mechanizmais.

– Kokie didžiausi kariniai įsigijimai numatomi šiemet?

– Investicijų liūto dalį sudarys tęstiniai projektai: „Boxer“, haubicų pirkimas, prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė, įskaitant (vidutinio nuotolio norvegiškas priešlėktuvinės gynybos sistemas) NASAMS.

Antras svarbus klausimas, kurį, matyt, reikėtų svarstyti Valstybės gynimo taryboje, yra nauja sraigtasparnių platforma. Kada nors reikės pereiti prie vakarietiškos platformos nuo dabartinių „Mi-8“ su remonto problemomis ir mažu efektyvumu. Trys turimi „Dauphin“ sraigtasparniai nepadengia visų poreikių.

– Kai kurie diplomatai iš šalių, kurios nebuvo pasirinktos pirkimams, sako, kad realios konkurencijos nebuvo nei dėl šarvuočių, nei dėl priešlėktuvinės gynybos pirkimo, kvietimai pateikti projektus tebuvo dūmų uždanga, o sprendimus didele dalimi lėmė politiniai motyvai. Kiek kariniuose pirkimuose yra politikos, kiek lemia konkurencija?

– Aš esu už kuo geresnį kokybės ir kainos santykį. „Boxer“ – tai visiškai nauja technologija.

– Gausus karinės įrangos pirkimas iš Vokietijos ir vokiečių sprendimas vadovauti batalionui Lietuvoje yra nesusisiekiantys indai?

– Tai gali turėti teigiamos įtakos, bet nedrįsčiau pasakyti, kad vokiečiai atėjo todėl, kad mes pirkome „Boxer“. Negi dėl to pas estus atėjo britai? Ko gero, tiesioginės sąsajos neturėtų būti. Esu čia ketvirta savaitė, bet kaip suprantu, buvo žiūrima daugiau į technologiją.

Jeigu turėsime gerą kainos ir kokybės santykį, esu įsitikinęs, kad pirksime ir iš amerikiečių ar kitų Europos Sąjungos šalių. Pirkimus iš Izraelio irgi lemia ne politiniai dalykai, o technologija, kokybė ir kaina.

– Ar sieksite NATO oro policijos misijos įgaliojimų peržiūrėjimo, kad ji galėtų užsiimti ir oro gynyba?

– Oro policija taikos sąlygomis visiškai pasiteisina nuo pat narystės NATO pradžios. Kita vertus, tenka pripažinti, kad dėl oro gynybos krizės karo atveju yra spraga. Sprendimų dėl to dar nėra, čia reikia ir mūsų, ir NATO sąjungininkų politinės valios, ties tuo dirbsime. Labai tikiuosi, kad atsižvelgiant į realias situacijas bus peržiūrimi ir NATO gynybos planai, ir ieškomas sprendimas dėl oro gynybos.

– Pernai kai kurie vokiečių karininkai prakalbo apie galimybę Lietuvoje dislokuoti ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot“. Kiek tai realu?

– Tai yra sąjungininkų apsisprendimas, koks ginklas būtų adekvatus esamai situacijai ir jų buvimo čia uždaviniams. Mes norėtume stiprios ginkluotės, bet ginkluotę pasirinks sąjungininkai.

– Lietuvai galvoti apie savo ilgojo nuotolio gynybą dar per anksti?

– Galvoti galima, bet pirmiausia reikia pasirūpinti vidutinio nuotolio gynyba, parengti žmones, sukurti trumpojo nuotolio pajėgumus, pabaigti radarų sistemą. Taip, apie tai yra galvojama, bet tai nėra trumpalaikis projektas. Tai ne tik užsakymas ir apmokėjimas, bet ir pasirengimas. Turime daug namų darbų.

– Ar neketinate peržiūrėti savo pirmtako sprendimo nušalinti Karinių oro pajėgų vadą pulkininką Audronį Navicką dėl sraigtasparnių remonto Rusijoje sutarčių?

– Sprendimas yra priimtas, vyksta Generalinės inspekcijos tyrimas, jis turi baigtis kitos savaitės pabaigoje. Žinau, kad A.Navickas yra apskundęs šį sprendimą, gintis yra jo teisė. Abu procesai eina į priekį, todėl šiuo metu turbūt nėra nei poreikio, nei galimybių stabdyti vieną ar kitą. Turime pažiūrėti, ar tai buvo žmogiška klaida ir kaip pasirūpinti, kad tokios istorijos nesikartotų, ar buvo kiti motyvai.

– Esate pasisakęs už aktyvesnį Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse misijose. Kokios tai misijos – Irakas, galbūt ir Afrika?

– Turime būti solidarūs, bet atsirinkti, kuriose misijose dalyvauti. Mūsų sąjungininkai žino mūsų specialiųjų operacijų pajėgų galimybes. Į Iraką netrukus siunčiami šeši mūsų instruktoriai, vyksta Ukrainos specialių pajėgų mokymai. Mūsų kariai lieka Afganistane, anksčiau buvo mūsų indėlis į Malį. Kalbama ir apie dalyvavimą su vokiečiais Viduržemio jūroje.

– Kokių permainų tikėtis Krašto apsaugos savanorių pajėgose?

– Pirmiausia – aprūpinimo klausimai, turi būti užtikrinta ginkluotė ir ekipuotė. Nesu tikras, kad jau šiemet užtikrinsime visą poreikį, bet tendencijos yra geros. Taip pat svarbus pajėgumų atkūrimas, kitą sekmadienį vyks savanorių pajėgų kuopos atkūrimas Klaipėdoje. Turime realizuoti priemones, skatinančias dėtis prie savanorių pajėgų.

– Kokį įsivaizduojate šaulių vaidmenį, ar akcentas būtų jaunimo ugdymui, kurį minėjote, ar ketinate peržiūrėti šaulių vaidmenį valstybės gynybos sistemoje, numatyti konkretesnes funkcijas?

– Patriotinė veikla, darbas su jaunimu, skatinimas rinktis kario profesiją yra labai naudingas. Taip pat reikia ieškoti, kaip šaulių sparną, kuris daugiau domisi karyba ruošdamiesi ginti tėvynę, labiau priartinti prie savanorių pajėgų. Tai yra visuomeninė organizacija, skirtumas, matyt, gali likti, bet didesnė koordinacija svarbi, nes uždaviniai esant krizinei situacijai būtų panašūs.

– Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie kibernetinę gynybą, dėl Rusijos šnipinėjimo grėsmės Lietuvos institucijos stabdo duomenų centro kūrimą prie Vilniaus, dažnėja kibernetinės atakos. Kiek numatote stiprinti kibernetinę gynybą Lietuvos kariuomenėje?

– Tai turi būti vienas iš prioritetų. Vieno iš būsimų viceministrų viena iš pagrindinių funkcijų bus kibernetinis saugumas. Turime investuoti daugiau į žmones ir naujas technologijas – tiek į kibernetinių atakų atrėmimą, tiek į kibernetinius žvalgybinius ir kontržvalgybinius pajėgumus. Kibernetinėje srityje turime žengti į naują kokybinį lygį, ir ne per vieną laiptelį, o bent per kelis.

– Šiandien dar nepasakysiu. Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijose viceministrai turi praeiti specifines procedūras dėl slaptumo žymių gavimo, ir tai gali užtrukti iki vasario vidurio.

– Kokį matote kariškių vaidmenį informacinėje erdvėje? Kritikai sako, kad kariuomenė pernelyg kišasi į šią sritį, pavyzdžiui, kariuomenės atstovai rengia išvadas, kurių pagrindu uždaromi rusiški televizijos kanalai.

– Su mielu noru pasidalytume atsakomybe ir iniciatyva. Pasitarime dėl Nacionalinio saugumo strategijos kalbėjome apie bendros koordinuotos sistemos sukūrimą, kad į ją be Krašto apsaugos ministerijos būtų įtraukta Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija. Koordinavimo mechanizmo sukūrimas leistų adekvačiau pasiskirstyti atsakomybėmis. Aš džiaugiuosi, kad ministerijos, kariuomenės strateginė komunikacija juda į priekį.

– Kiek toli ES gali eiti su bendra gynybos vizija, ar pritartumėte bendro ES štabo kūrimui?

– Geros tos idėjos, kurios veda prie didesnio ES gynybos finansavo, šalių narių pajėgumo didinimo. Tuo pačiu svarbu išvengti NATO ir ES dubliavimo. Dėl štabo vertinimai nevienareikšmiai, galbūt yra tam tikro skepticizmo, tai vienas iš diskutuotinų klausimų. Kitas klausimas yra vadinamasis sustiprintas bendradarbiavimas, kur šalys pačios nusprendžia, kurioje srityje glaudžiau bendradarbiauti. Kyla klausimas, ar čia reikia rodyti skirtingas ambicijas, kai yra NATO.

Europos Komisijos pasiūlyme dėl gynybos pramonės ir mokslinių tyrimų, žvelgiant iš Lietuvos pozicijos, galbūt gautume mažiau naudos nei kitos šalys, bet iš principo turime palaikyti tas iniciatyvas, jei tai stiprina šalių narių gynybą.

– Viena jums keliamų užduočių einant į ministro pareigas buvo sutvarkyti krašto apsaugos sistemos pirkimus. Kaip vertinate dabartinę situaciją ir kokių žingsnių ketinate imtis?

– Spragų yra, turime kalbėti apie rimtą pirkimų sistemos reformą. Šiuo metu pirkimų struktūra decentralizuota, veikia 17 skirtingų darbo grupių. Turime sekti geraisiais pavyzdžiai Vakarų šalyse dėl atskiros pirkimų agentūros, kur būtų koncentruojami visi pirkimai, galbūt išskyrus smulkiausius. Vertinome Vokietijos agentūros veiklą, turime dar paanalizuoti Danijos, Norvegijos modelį, įvertinti praktiką Estijoje, ji įsteigė agentūrą nuo metų pradžios.

Subūrus visus pareigūnus, ekspertus į vieną vietą būtų lengviau taikyti įvairius saugiklius, užsiimti vidaus ir išorine kontrole, pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų tarnybos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos. Turime eiti link tos sistemos, nebent gautume labai aiškių įrodymų, kad kaštai didesni nei nauda. Modelio pasirinkimas, teisės aktų parengimas, ryšių su kontroliuojančiomis institucijomis nustatymas ir žmonių parinkimas yra ne vieno mėnesio darbas. Taigi galima kalbėti apie startą kitų metų sausio 1 dieną.

Dabar turime kalbėti apie papildomų laikinų saugiklių įvedimą, pradedant nuo specifikacijų rengimo kontrolės, geriau išnaudoti Generalinės inspekcijos mechanizmus dėl karštųjų linijų, signalų iš apačios.

Negali būti vietos jokiems grupiniams interesams, jokių įmonių protegavimui. Tokie dalykai be atsakomybės neliks.