T.Masiulio kapą aplankė jo sesuo Giedrė Prialgauskienė, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, žuvusio vyro vardu pavadintos Jaunimo mokyklos bendruomenė, Kauno Sąjūdžio ir kitų organizacijų atstovai.
Moksleiviai prie laisvę padėjusio iškovoti didvyrio kapo skaitė eiles, dainavo patriotines dainas.
Prieš išvyką į kapines buvo surengta pamoka T.Masiulio jaunimo mokykloje, jam skirtame muziejuje.
Į šią pamoką buvo pakviesti vaikai iš kitų mokyklų.
Jos metu buvo kalbama apie T.Masiulį – darbštų, kūrybingą, Lietuvai pasišventusį žmogų.
Prie mokyklos buvo surengtas iškilmingas bėgimas, skirtas T.Masiulio žygdarbiui pagerbti.
Kauno politechnikume statybininko diplomą įgijęs T.Masiulis aktyviai dalyvavo Sąjūdžio mitinguose, pilietinėse akcijose.
T.Masiulis neramiomis nuo sausio 10 dienomis budėjo prie parlamento. Sausio 12-ąją iš pradžių atrodė, jog padėtis gana rami. Jaunuolis galvojo grįžti į Kauną, bet vėliau persigalvojo ir savo tėvui pasakė, kad važiuotų namo be jo: „Aš dar su draugais prie televizijos bokšto nulėksiu“.
Kruvinojo sekmadienio paryčiais artimieji sužinojo, jog Titui buvo paleistas šūvis į krūtinę.
Jaunimo mokyklą pavadinti T.Masiulio vardu kilo idėja buvusiam jos direktoriui Vytautui Daugėlai – miesto valdžia pritarė tokiai minčiai.
T.Masiulis, kaip ir kiti trylika nuo sovietų smogikų žuvusių laisvės gynėjų, po mirties buvo pagerbti garbės ženklais, atminimo medaliais, jų garbei pavadintos gatvės, įamžintos kitos vietos. Dar apie 1000 laisvės sargybinių lemtingomis dienomis buvo sužeisti.
T.Masiulio mokykloje nuo 2002 metų kas tris mėnesius leidžiamas laikraštis „Titas“, kuriame rašoma apie mokyklos aktualijas. Straipsnius rašo patys moksleiviai.
„Moksleiviai gyvai domisi skaudžiais įvykiais. Vienas labiausiai jiems įstrigusių dalykų – kodėl mes ginklu nesipriešinome okupantams? Tenka paaiškinti, kad prieš tankus ginklais kovoti buvo neįmanoma – tada, ko gero, būtų buvę gerokai daugiau aukų.
Tačiau savo vieningumu ir ryžtu pasiekėme daugiau nei ginklais – apgynėme nepriklausomybę. Lietuva buvo pripažinta pasaulyje praėjus daugiau nei pusmečiui nuo sausio agresijos.
Vienybė, kurią demonstravome prieš 26 metus, moksleiviams dabar daro didžiulį įspūdį“, – pasakojo T.Masiulio jaunimo mokyklos direktorius Egidijus Mikalajūnas.
Iškilmingi renginiai Kaune vyksta tris dienas
Kaune, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, vyko daug renginių, skirtų laisvės gynėjų pagerbimui.
Trečiadienį Kauno technologijos universitete įvyko diskusija su Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo vadovu Vytautu Landsbergiu: „Lietuva – laisvės išvakarėse 2017-aisiais“.
Ketvirtadienio vakarą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį nutvieskė laužai – įvyko iškilmingas koncertas ir pilietiškumo akcija.
Kauno technologijos universitete ketvirtadienį koncertavo grupė „Skylė“, garsi savo patriotinėmis dainomis, šioje aukštojoje mokykloje vyko diskusija „Nesutrypta tėvynė“, kurioje dalyvavo KTU absolventas, Sausio 13-osios įvykių dalyvis Robertas Gradauskas, kiti svečiai.
Penktadienio rytą Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje už laisvės gynėjus buvo laikomos mišios.
Šiuose maldos namuose vėliau vyko Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų meno kolektyvų koncertas.
Vidurdienį Karo muziejaus sodelyje suskambo varpai – įvyko iškilmingas varpų muzikos koncertas.
Buvo pagerbtas Romainių kapinėse palaidoto laisvės gynėjo Juozo Vaidoto atminimas.
Penktadienio vakarą Kauno menininkų namuose demonstruojamas Jono Meko filmas „Lietuva ir SSRS žlugimas“ (pradžia – 18 valandą).
Kauno kultūros centre „Tautos namai“ penktadienį rengiamas koncertas, kuriame dalyvaus dainininkė Ieva Narkutė su grupe (įėjimas nemokamas).
