– Švedija 2015 metais sudarė pirmąją pasaulyje feministinę vyriausybę. Kiek metų iki tokio sprendimo eita ir kokie tokios vyriausybės didžiausi privalumai? O trūkumai?
– Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad buvo labai vertinga ir įdomu Vilniuje aplankyti Europos lyčių lygybės institutą, ačiū už tai. Lyčių lygybės srityje Europos Sąjunga vaidina svarbų vaidmenį vidaus ir užsienio politikoje.
Ir Švedijos socialdemokratų partija, kurios narė aš esu, ir Švedijos žaliųjų partija, su kuria sudarome koalicinę vyriausybę, esame feministinės partijos, taigi tai nebuvo nei sunkus, nei sudėtingas sprendimas. Mūsų ministras pirmininkas Stefanas Löfvenas pirmojoje vyriausybės programoje įvardijo, kad mes esame pirmoji pasaulyje feministinė vyriausybė.
Esame įsitikinę, kad lyčių lygybė yra sprendimas ir atsakymas į daugelį esminių nūdienos klausimų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Tai yra žmogaus teisė ir kartu demokratijos ir teisingumo klausimas – kad moterys ir vyrai turėtų vienodas galias formuoti visuomenę ir savo gyvenimus. Kad vyriausybė yra feministinė, rodo biudžeto sudarymas iš lyčių lygybės perspektyvos, taip pat kad mes vykdome feministinę užsienio politiką ir ją taikydami norime plėsti moterų visame pasaulyje teises bei joms prieinamus resursus.
– Kokie lyčių lygybės aspektai šiuo metu yra aktualiausi Švedijoje?
– Išskirčiau moterų padėtį darbo rinkoje, prastėjančius berniukų pažymius mokyklose, taip pat vyrų smurtą prieš moteris.
– Kokiais būdais valstybė suteikia pagalbą dirbančioms motinoms?
– Nuo 1980-ųjų Švedijoje įvestas individualus pajamų apmokestinimas, gerai išplėtota vaikų priežiūros sistema, dosni tėvystės atostogų ir išmokų sistema, pagal kurią trys mėnesiai yra skirti antrajam iš tėvų. Nevienodas tėvystės atostogų pasidalijimas tarp tėvų lemia ne tik menkesnę vaiko galimybę būti su abiem tėvais, bet ir mažesnį moterų darbinį užimtumą ir žemesnį atlyginimą. Sukūrus šeimą, nelygybė tarp moterų ir vyrų didėja. Mes žinome, kad padaugėja neapmokamo moterų darbo namie, kad sustoja jų kilimas karjeros laiptais ir kad jos gauna mažesnę pensiją. Žinoma, šios taikytos priemonės naudingos tiek moterims, tiek vyrams, bet aš manau, kad tai ypač daug įtakos turėjo įtraukiant moteris į darbo rinką.
– Ar Švedijos darbdaviai dažniau diskriminuoja moteris, ar vyrus ir kokiomis formomis?
– Švedijoje vis dar kai kuriais atvejais nemotyvuotai skiriasi vyrų ir moterų, dirbančių tą patį darbą, atlyginimų dydis. Nuo šių metų vyriausybė įvedė metinį atlyginimų dydžio tyrimą, nes anksčiau yra pastebėta, kad tai lemia didesnį darbdavių sąmoningumą. Žinoma, diskriminacija dėl darbo užmokesčio yra neleistina.
– Ar su požiūriu į lyčių lygybę Švedijoje supažindinami naujieji imigrantai, pabėgėliai ir kokiais būdais tai daroma?
– Švedijai yra visiškai natūralu priimti imigrantus, 15 procentų Švedijos populiacijos turi šaknų kitose šalyse. Tai yra mūsų ekonomikos augimo priežastis ir demografinių iššūkių sprendimo būdas. Kai 2015 metais ES susidūrė su didžiausia pabėgėlių krize, Švedija priėmė 180 000 imigrantų, iš jų 35 000 vienišų vaikų. Mes vykdome aktyvią informacinę kampaniją internete, kur jaunuoliai patys gali susirasti jiems aktualią informaciją. Tai taip pat yra ir kuravimo dalis, už tai atsakingi mokytojai bei darbuotojai būstuose, kur imigrantai apgyvendinami. Suaugę imigrantai gauna informaciją apie Švedijos visuomenės sandarą per įvadinius mokymus, kaip integruotis į Švedijos visuomenę.
– Norvegija turi prieštaringai vertinamą organizaciją „Barnevernet“. Ar panaši organizacija veikia ir Švedijoje ir kokias teises ji turi?
– Prievartą patiriantys vaikai arba vaikai, rizikuojantys ją patirti, yra bendra visuomenės atsakomybė. Švedijoje, kaip ir Norvegijoje, pagrindinė atsakomybė dėl skriaudžiamų vaikų tenka savivaldybių socialinėms tarnyboms. Jų veiklą reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas. Socialinė tarnyba dirba ir įvairiais būdais stengiasi, kad visi vaikai savivaldybėje augtų saugiai. Kai yra ženklų, kad vaikas patiria prievartą, tarnyba bendradarbiauja su šeima ir kitais suaugusiais ir kartu stengiasi užtikrinti vaikui saugų gyvenimą. Dalis tėvų mano, kad reikia mušti vaikus juos auklėjant. Socialinė tarnyba stengiasi išmokyti tokius tėvus kitų auklėjimo būdų, tačiau kartais jie paima vaikus konkrečiam periodui, norėdami juos apsaugoti. Laikinai priežiūrai tarnybos paimtų vaikų tėvai gali susitikti su vaikais, jei tai yra geriausia vaikui. Vaiko teisės visada yra esminis dalykas, nulemiantis socialinės tarnybos veiksmus.
Kartu noriu pridurti, kad žinau, jog jūsų parlamentas turės priimti labai svarbų sprendimą dėl smurto prieš vaikus. Kaip tikriausiai žinote, Švedija buvo pirmoji šalis pasaulyje, kuri beveik prieš 40 metų uždraudė smurtą prieš vaikus. Didelė už šio sprendimo slypinti jėga buvo vaikų rašytoja Astrid Lindgren, kuri kovojo prieš visas smurto prieš vaikus ir jėga paremto auklėjimo formas. Viliuosi, kad Lietuva prisijungs prie šalių, uždraudusių smurtą prieš vaikus, gerbs vaikų teises, kurios reiškia vaikystę be smurto.
– Kaip Švedijoje mažinama vyresnio amžiaus žmonių atskirtis visuomenėje?
– Švedijoje labai išplėtota nevyriausybinių organizacijų veikla, yra daugybė draugijų ir pagal pomėgius susivienijusių žmonių organizacijų. Aš manau, kad tai yra būdas užtikrinti, kad vyresni žmonės būtų išgirsti, jų poreikiai būtų matomi ir kad jie nebūtų eliminuoti iš visuomeninio gyvenimo.
