Su jauniausia dukra Elena Daugiliene, kuri šį mėnesį švęs septyniasdešimties metų sukaktį, gyvenanti šimtametė aleksotiškė per gimtadienį sulaukė dar dviejų dukterų – Valerijos Balsienės ir Irenos Žukauskienės, gausaus būrio kitų artimųjų bei giminaičių. Tądien ją taip pat aplankė Aleksoto seniūnijos atstovai.
Du pasaulinius karus išgyvenusi moteris, nors ir sunkiai vaikšto, vis dar nestokoja optimizmo, gali pasigirti puikia nuovoka, atmintimi.
Su į gimtadienį sugužėjusiais svečiais ji užkandžiavo, mielai dalijosi gyvenimiška patirtimi ir ilgaamžiškumo paslaptimis, deklamavo jaunystėje išmoktas eiles.
Patarė mylėti ir neįžeisti
3 dukras, 5 vaikaičius, 12 provaikaičių turinti šimtametė džiaugėsi, kad nemaža dalis jų atvyko į Kauną pasveikinti senolės su išskirtiniu gimtadieniu.
„Dievas davė sveikatos, tėvai, vyras labai mylėjo. Dukros myli ir rūpinasi ligi šiol. Aš taip pat meile ir džiaugsmu su šeima visą gyvenimą dalijausi, gal todėl širdies skausmo daug neturėjau“, – susirinkusiems kalbėjo B.Semaškienė.
Moteris patarė, jog gyvenime labai svarbu ne tik mylėti žmones, bet ir matyti gerąsias jų savybes, stengtis neįžeisti. Kitaip nugyventi laimingai ilgo amžiaus nepavyks.
Visą gyvenimą daug triūsė
Iš Biržų apskrities kilusi moteris nuo pat vaikystės daug triūsė. Iš pradžių ji dirbo įvairius ūkiškus darbus, mat tėvai turėjo žemės, ne kartą padėjo kaimynų ūkyje.
Suaugusi ir ištekėjusi B.Semaškienė apsigyveno Kaune. Kojinių fabrike moteris dirbo pakuotoja, vėliau – siuvykloje sandėlininke.
„Teko nemažai dirbti: išsilaikyti turėjome, vaikus maitinti, aprengti, lavinti reikėjo“, – sakė senolė.
Šimtametės dukterys tikino, jog jų motina visada buvo labai naginga ir rūpestinga, rūpinosi ne tik jomis, bet ir vaikaičius padėjo auginti.
„Mama nestokojo energijos, išminties, negailėjo patarimų, paguodos žodžio, šviesiai mąstė ir mąsto iki dabar“, – pasakojo moters duktė E.Daugilienė.
Sulaukusi gilios senatvės B.Semaškienė valgo beveik viską, ką mėgo būdama jauna.
Nevengia gardaus kąsnio
Moteris tikino, jog sveikatą ir žvalumą išsaugoti padeda labai įvairus maistas. Svarbu, kad jis būtų vartojamas nedideliais kiekiais.
„Dukra rūpinasi, kad būčiau soti. Skaniai maitina, o aš neatsisakau, nemėtau jokio maisto. Valgau visko po truputį“, – tikino mėsos ir net gardesnio lašinių kąsnelio nevengianti kaunietė.
Paskutiniais metais ne tokia judri tapusi B.Semaškienė daugiausia laiko leidžia klausydamasi radijo laidų. Ji taip pat mėgsta deklamuoti eiles, kurias išmoko dar vaikystėje.
Eilėraščius ilgaamžė deklamavo ir į šventę ją pagerbti atvykusiems svečiams.