Pasak teisėjo Aurelijaus Gutausko, laikinai atliekančio TEDK
pirmininko pareigas, STT skunde išdėstytas turinys nepriklauso
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos kompetencijai, nes teismų
savivaldos institucija nevertina procesinių sprendimų pagrįstumo ir
atitikties įstatymams.
Savo skunde STT nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja
L.Gurevičienė, veikdama kaip teisėjų kolegijos, apeliacine tvarka
nagrinėjančios baudžiamąją bylą, pirmininkė, atmetusi prokuroro
apeliacinį skundą, akivaizdžiai nesilaikė nešališkumo ir
objektyvumo principų.
„Skundas susijęs su procesiniais pažeidimais – kasacinės
instancijos teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo
sprendimą, grąžino bylą dėl šių pažeidimų (taip pat ir dėl
galimo šališkumo) nagrinėti iš naujo. STT prašymas iškelti
drausmės bylą teisėjai L.Gurevičienei grindžiamas išimtinai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties motyvais. Antra, STT
nepagrindžia, kuo konkrečiai pasireiškė teisėjos drausmės ar
etikos pažeidimai šiame teismo procese“, – TEDK sprendimą
atsisakyti nagrinėti bylą paaiškino A.Gutauskas.
TEDK sprendimą skelbia Nacionalinė Teismų administracija.
„Visuotinai pripažįstama, kad teisėjas negali būti
baudžiamas ar persekiojamas dėl savo veiksmų ir sprendimų,
priimtų jam atliekant konstitucinę funkciją – vykdant
teisingumą. Vis dėlto tai nereiškia, kad turi likti neįvertinti
teisėjo poelgiai bei sprendimai, akivaizdžiai nesuderinami su
teisėjui keliamais profesionalumo ir etikos reikalavimais“, –
teigia STT.
Pasak STT, bylą nagrinėjantis teismas neabejotinai turi būti
nešališkas ir baudžiamajame procese dalyvaujančio prokuroro
atžvilgiu. Tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėja
L.Gurevičienė, veikdama kaip apeliacine tvarka J.Kozubovskio bylą
nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkė, akivaizdžiai
nesilaikė šių principų, tai matyti iš Aukščiausiojo Teismo
motyvų šioje byloje.
Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės
instancijos teismo „nutartyje išreiškiamas išankstinis
nusistatymas dėl prokuroro apeliacinio skundo išsprendimo
rezultato“.
Aukščiausiasis Teismas taip pat pripažino, kad „nutarties
argumentavimas pabrėžtinai kvestionuojant prokuroro apeliacinio
skundo priėmimo aplinkybes, moralizuojant netinkamo prokuratūros
darbo tema ne tik peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas,
bet ir sudarė pagrindą manyti, jog apeliacinės instancijos teismas
kitokio sprendimo, nei atmesti prokuroro skundą, negalėjo priimti, nes
pats prokuroro skundo atsiradimas šiame teisme, vadovaujantis
teisėjų kolegijos pozicija, laikytinas neteisėtu“.
STT mano, kad kasacinio teismo argumentai leidžia teigti, kad
Vilniaus apygardos teismo veiksmai ir sprendimo motyvai vertintini ne
tik kaip esminiai baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimai,
sudarantys pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos nutartį.
„Dėl šių pažeidimų pobūdžio, intensyvumo ir ypač
pasireiškimo formos jie vertintini taip pat ir kaip Teisėjų etikos
kodekso reikalavimų nesilaikymas. Dėl šios priežasties teisėjos
Leonardos Gurevičienės elgesys atitinka Lietuvos Respublikos teismų
įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir turėtų būti
vertinamas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos“, – teigia STT.
64 metų teisėjos kadencija baigiasi šių metų birželį,
Vilniaus apygardos teisme ji dirba nuo 1995 metų.
Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Vilniaus apygardos
teismas padarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Tiesa,
vienas teisėjas išdėstė atskirąją nuomonę, kad šie
pažeidimai nėra esminiai ir prokuroro skundas turėtų būti
atmestas.
Teismo šališkumu Aukščiausiajam Teismui pasiskundė
Generalinė prokuratūra. Ji teigė, kad Vilniaus apygardos teismas
šioje byloje netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neišsamiai
ir šališkai išnagrinėjo prokuratūros skundą.
Pernai birželio 8 dieną Vilniaus apygardos teismas paliko
galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam advokatui
J.Kozubovskiui, kuris kaltintas neteisėtu praturtėjimu. Generalinės
prokuratūros apeliacinis skundas buvo atmestas.
Apygardos teismas nutartyje taip pat pažėrė priekaištų
prokuratūrai, kad apeliacinio skundo argumentai esą yra identiški
prokuroro baigiamosios kalbos argumentams, o skundo padavimas dėl
baigiamosios kalbos perrašymo negalėjo užtrukti tokį
nepateisinamą laikotarpį.
J.Kozubovskį 2015 metų lapkritį išteisino Vilniaus miesto
apylinkės teismas. Prokuratūra siekė, kad jis būtų pripažintas
kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir jam būtų skirta 11,4 tūkst. eurų
bauda bei konfiskuotas turto už 10 mln. eurų.
Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt
padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos
prokuratūra.
FNTT bandė įrodyti, kad įtariamasis, dirbdamas advokatu,
2004–2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo
turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir
nesumokėjo 0,55 mln. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės
mokesčių.