„Pirmą kartą, kada paaiškėjo smurtas, vaiko ir darželio parodymais, galbūt Vaiko teisių apsaugos skyrius galėjo įtraukti šeimą į socialinės rizikos sąrašą. Tada su šeima būtų dirbę socialiniai darbuotojai, – BNS sakė E.Žiobienė. – Tas įtraukimas į socialinę riziką galbūt padėtų, kad darbuotojai būtų lankęsi. Iš kitos pusės, tai nėra tas pareigūnas, kuris kiekvieną minutę stovėtų šalia. Klausimas, kiek tai būtų padėję išvengti tos nelaimės.“
„Jei suvokiame, tai yra suaugę, protingi žmonės, neįtraukti į socialinę riziką, nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, ir jie taip gali sumušti vaiką – tai yra baisu“, – pažymėjo kontrolierė.
Šios nelaimės kontekste ji atkreipė dėmesį į politikų neapsisprendimą kriminalizuoti fizinių bausmių. Anot jos, tai kartais gali būti pagrindas teisėsaugai nepradėti ikiteisminio tyrimo, net jei tokių bausmių faktas nustatomas.
„Kaip matome, Seimas visada yra prieš, nes mano, kad nėra ko kištis į privatų gyvenimą. Ir tik tada, kai atsitinka nelaimė, šaukiamės Norvegijos, kad reikia pas mus taip pat padaryti“, – pastebėjo ji.
Trečiadienio vakarą Kėdainiuose itin sunkiai sužalotas ketverių metų vaikas. Sulaikyti įtariamieji – vaiko mama ir patėvis – buvo blaivūs. Policijos duomenimis, anksčiau jie buvo teisti.
Šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos sąrašą, socialiniai darbuotojai teigia neturėję pagrįstų duomenų apie galimą ankstesnį smurtą. Mažametis socialiniams darbuotojams buvo užsiminęs, kad jį mušė patėvis, tačiau teisėsauga, nesurinkusi pakankamai įrodymų, ikiteisminį tyrimą nutraukė.
