„Kalbėjome, kokios to priežastys – pradedant nuo Dievo įsakymų, bet neveikia. Nežudyk – yra vienas iš Dievo įsakymų, galiojančių tūkstančius metų“, – sakė V.Pranckietis, tačiau paminėjo, kad neveikia nei Dievo įsakymai, nei valstybės sistema.
Pirmiausia yra nesusikalbėjimas tarp sistemų. „Informacija yra izoliuota vienos sistemos ir kitos. Toliau išsiaiškinome, jei globėjai ar įtėviai yra labai nuosekliai tikrinami, bet jei šeimoje atsiranda svetimas žmogus – tai jis tiesiog atsiranda“, – sakė Seimo pirmininkas ir teigė, kad turi rūpėti, kas tas žmogus.
„Apie tą žmogų buvo informacijos kitokios ir kitur, bet ji neatėjo iki vaiko teisių. Pasekmė yra liūdna ir žiauri“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Atpirkimo ožio neieškos
Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra pavaldi savivaldybei. Pasak Seimo pirmininko, reikėtų pradėti galvoti apie pavaldumo atskyrimą, kad darbuotojai turėtų laisvas rankas teikti iniciatyvas.
„Nusikalstamas nesidomėjimas, kurį turėtų įvertinti nebe vaiko teisių tarnyba, o kiti organai. Iš mano pasiūlymų – turime galvoti apie Nacionalinį judėjimą už vaikus. Turi būti skambučiai, paskelbkime ir mano telefoną, jei kam nors bus blogai, kad turėtų kur paskambinti“, – teigė V.Pranckietis.
Pasiteiravus, ar vaiko teisių kontrolierė ar kiti asmenys turėtų trauktis, Seimo pirmininkas sakė, kad šio klausimo nesvarstė.
„Neturime ieškoti kokio nors atpirkimo ožio. Turime padaryti veiksmingą sistemą ir turime apsaugoti vaikus“, – sakė V.Pranckietis.
Seimo pirmininkas V.Pranckietis priminė, kad Seimas ginčijasi dėl formuluočių ir nepriima įstatymo, kuris ribotų smurtą prieš vaikus. Vaiko teisių kontrolierė E.Žiobienė teikė pataisas ir siūlymus nuo 2010 metų, tačiau Seimo filtro neperėjo ir viskas įstrigdavo dėl formuluotės.
„Manau, kad to popieriaus pakeitimas tam žmogui, kuris užmušė vaiką, turbūt jam nieko nebūtų pasakę. Po tragedijos mes visi dabar bandome save parodyti geresnius, bet mes nė vienas nesame geresnis, nes vaikas mirė“, – teigė Seimo pirmininkas ir pažymėjo, kad neeilinėje Seimo sesijoje įstatymas turėtų būti priimtas.
Seimo pirmininkas aiškino, kad fizinių bausmių prieš vaikus negali būti: „Aš pats savo vaikų niekuomet nesu baudęs fizinėmis bausmėmis.“
E.Žiobienė kėdės nesilaikys
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E.Žiobienė nesvarsto galimybės atsistatydinti. Ji aiškino, kad niekada nesilaikė kėdės ir nesilaikys, o jeigu jos darbas netinka, tai visada gali užleisti vietą.
„Aš niekada nesilaikiau kėdės ir nesilaikysiu. Jeigu išsprendžia klausimą mano išėjimas, aš tikrai galiu išeiti, čia ne problema. Aš tą bandžiau daryti Garliavos atveju, tiesą sakant, cirkų nenoriu daryti, dirbu savo darbą taip, kaip dirbu, jeigu netinku, visada galiu užleisti vietą“, – į žurnalistų klausimą, kaip vertina kai kurių politikų raginimus atsistatydinti, pirmadienį atsakė E. Žiobienė.
Vaiko teisių kontrolierė E.Žiobienė sakė, kad jos teikti įstatymo projektai dėl kūno bausmių uždraudimo, dėl institucinės pertvarkos nepajudėjo nuo 2010 metų ir šiandien vėl grįžtame prie tų pačių klausimų ir vaiko teisių įstaigos centralizavimo.
„Kiekvieną kartą pritrūksta tos politinės valios, tačiau netikėtum – nedarytum. Aš tikiu šiandien, kai girdžiu prezidentės tvirtą žodį apie institucijų centralizaciją, kai girdžiu ministrą, Seimo pirmininką, vicepirmininką, tikiu politine valia“, – kalbėjo E.Žiobienė.
Vaiko teisių skyriai turi būti paimti į ministerijos lygmenį – būtų Vaiko teisių tarnyba prie ministerijos ir jos padaliniai rajonuose arba tai būtų vyriausybiniu lygmeniu. Pasak E.Žiobienės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sritis yra labai plati ir ministro dėmesio čia nebeužtenka.
Vaiko teisių kontrolierė teigė, kad kalbant apie centralizacijos modelį nebeturėtume šešiasdešimt skirtingų savivaldybių su skirtingomis vaiko teisių apsaugomis. Neturėtume vietinių politikų kišimosi. Nebūtų pasiklydusių raštų.
Praėjusią savaitę mirė sunkiai sumuštas keturmetis, kuris itin sunkios būklės trečiadienio vakarą į ligoninę buvo atgabentas iš namų Kėdainiuose. Vykstant ikiteisminiam tyrimui vaiko motina suimta septynioms paroms, patėviui skirtas trijų mėnesių suėmimas.
