Norvegai žino, ką jaučia lietuviai: nepamiršo patėvio mirtinai sumušto 8-mečio istorijos

[[ge:lrytas:lrytas:326210]]

Prieš dešimtmetį norvegus sukrėtė patėvio sumušto 8-mečio mirtis.<br>I.Vainalavičiūtės nuotr.
Prieš dešimtmetį norvegus sukrėtė patėvio sumušto 8-mečio mirtis.<br>I.Vainalavičiūtės nuotr.
Kristoferio istorija paskatino pokyčius.<br>I.Vainalavičiūtės nuotr.
Kristoferio istorija paskatino pokyčius.<br>I.Vainalavičiūtės nuotr.
Knutas Hannesas turi ilgametę patirtį darbo su smurtą patiriančiais vaikais.<br>I. Vainalavičiūtės nuotr.
Knutas Hannesas turi ilgametę patirtį darbo su smurtą patiriančiais vaikais.<br>I. Vainalavičiūtės nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 30, 2017, 6:36 PM, atnaujinta Apr 11, 2017, 3:42 AM

Po tragedijos Kėdainiuose, kuomet motinos sugyventinis mirtinai sumušė mažametį berniuką, imta svarstyti kaip tokių tragedijų išvengti ateityje. Nors lietuviai dažnai kritikuoja Norvegijos vaiko gerovės sistemą, po labai panašaus atvejo Norvegijoje, kuomet patėvis mirtinai sumušė 8-metį, imtasi labai didelių permainų.

Šioje fotografijoje – Kristoferis. Aštuonmetis berniukas turėjo eiti į trečią klasę, bet greitai po to, kai buvo padaryta ši nuotrauka, jis buvo rastas negyvas savo lovoje. Vaikas buvo mirtinai sumuštas savo patėvio 2005-aisiais“, – taip pokalbį, vykusį 2015-ųjų liepą, su žurnalistais iš Baltijos šalių pradėjo Knutas Hannesas, Norvegijos vaiko teisių ombudsmeno pavaduotojas.

Policija iš pradžių net netyrė šios istorijos, mat tikėjo versija, kad berniukas nukrito nuo laiptų, bet vėliau dėl visuomenės spaudimo vis dėlto tyrimas buvo pradėtas. Tuomet ėmė aiškėti, kad paskutinius keletą metų vaikas nuolat namuose kentė smurtą. Patėvis jį nuolat mušdavo. Baisiausia šioje istorijoje yra tai, kad per tuos metus niekas nei mokykloje, nei gydymo įstaigose į šį vaiką neatkreipė dėmesio.

Niekas nepastebėjo, į kokią padėtį šis vaikas buvo patekęs, ir niekas neatkreipė dėmesio, kaip per tuos metus iš linksmo vaiko berniukas tapo liūdnas ir išsigandęs. Vaikas bijodavo eiti po pamokų namo, o mėlynės ir randai, paėvio aiškinimu, ant jo kūno atsirasdavo susižeidus pačiam“, – pasakojo K.Hannesas.

Lemiami sumušimai atsirado tuomet, kai vaikas buvo keletą kartų sviestas į sieną. Šiuo metu berniuko patėvis bausmę už nužudymą atlieka kalėjime. Taip pat nuteista ir berniuko motina, kuri nesustabdė smurto prieš vaiką.

Pašnekovo teigimu, tai tik viena iš daugelio tragiškų istorijų: „Tai tragiškas įrodymas, kad mums reikia organizacijos, kuri atstovautų vaikams, nes Kristoferio istorija nėra vienintelė. Kiekvienoje pasaulio šalyje yra tokių kristoferių istorijų. Mano kolegos gali papasakoti labai panašių atvejų, kai apleisti vaikai patiria smurtą ir miršta vienatvėje, tad civilizuotų visuomenių pareiga – užkirsti kelią tokiems atvejams. Ombudsmeno institucijos pareiga priminti kitiems.“

Kristoferio Gjerstado Kihle's istorija, nors ir nutikusi prieš dešimtmetį, norvegams vis dar kelia labai liūdnas emocijas.

Aštuonmetis berniukas tapo abejingumo auka, tačiau tai buvo rimtas postūmis kurti sistemą su daugiau kontrolės mechanizmų, kurie užtikrintų, kad visuomenėje liktų kuo mažiau „nematomų“ vaikų.

Apie tai, kaip kovojama su smurtu prieš vaikus Norvegijoje ir kokioms visuomenės grupėms priklausantys tėvai labiausiai rizikuoja atsidurti vaiko teises užtikrinančių organizacijų akiratyje, naujienų portalas lrytas.lt kalbėjosi su K.Haanesu.

– Kaip ir kada Norvegijoje atsirado ombudsmeno institucija?

– Vaikų ombudsmeno institucija Norvegijoje buvo įsteigta 1981-aisiais, o aš šias pareigas einu nuo 1991-ųjų. Žinau, kad jūsų šalyse Norvegijos vaikų priežiūros sistema sukėlė daug įvairių diskusijų. Tikriausiai jums kyla klausimas, kam tokioje šalyje kaip Norvegija reikalingas vaikų ombudsmenas?

Juk esame viena labiausiai išsivysčiusių šalių pasaulyje, gyvename taikoje su kitomis šalimis ir, galima sakyti, apskritai ištraukėme laimingą loterijos bilietą, kuris padėjo mums tapti lyderiais daugelyje gyvenimo sričių.

Septintajame dešimtmetyje vienas garbaus amžiaus teisininkas įkūrė ombudsmeno įstaigą argumentuodamas tuo, kad vaikai neturi jiems atstovaujančio balso ir institucijos, kuri gintų jų interesus. Juk vaikai negali kreiptis į žiniasklaidą, politines partijas, prekybines sąjungas ar pan. Vaikai yra pažeidžiamiausia visuomenės grupė. Ombudsmeno institucijos įsteigimas buvo naujiena visame pasaulyje.

Praėjus dešimčiai metų po ombudsmeno institucijos įkūrimo Norvegija ratifikavo tarptautinę vaiko teisių konvenciją, kas dar labiau sustiprino vaikų balsą visuomenėje.

Nepriklausomos institucijos, besirūpinančios vaikų teisėmis, idėja išplito pasaulyje. Šiuo metu net 70 pasaulio šalių darbuojasi apie 200 ombudsmenų.

– Kaip, jūsų nuomone, galima išvengti tokių tragiškų istorijų kaip Kristoferio?

– Visos vaikų gerove besirūpinančios organizacijos turi dirbti išvien. Pavyzdžiui, odontologai yra viena profesionalų grupių, matančių visus vaikus labai ryškioje šviesoje.

Primename jiems, kad žiūrėti reikia ne tik vaikams į burnas, bet būtina apžiūrėti visą vaiką. Specialistas gali pamatyti mėlynes, pirštų padarytas nuospaudas ant kaklo, įbrėžimus ir kitus ženklus, kurie praneša apie smurtą.

Ombudsmeno pareiga užtikrinti, kad vaikų balsas būtų išgirstas žurnalistų, politikų ir kitų įtakingų visuomenės grupių atstovų. Svarbu jiems priminti, kad vaikai yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Vaiko teisių ombudsmenas – tai nepriklausoma institucija, kuri stebi, kaip užtikrinamos vaikų teisės, ir jas gina.

Mes netiriame individualių atvejų, bet mūsų pareiga prižiūrėti, kad visos atsakingos institucijos atliktų savo darbą. Atidžiai sekame sveikatos sistemos švietimo įstaigose veikimą, ministerijų, savivaldos institucijų darbą.

Jums gali kilti klausimas, ką vaiko teisių ombudsmenas pasiekė nuo 1981-ųjų?

Nenagrinėjame individualių atvejų, tad galima sakyti, kad nieko. Bet iš tiesų mūsų darbas yra išlaikyti vaiko teisių klausimą prioritetiniu politiniu lygmeniu. Per šiuos metus mums pavyko paskatinti visuomenę suvokti, jog vaikams būtina apsauga.

– Iš kokių šaltinių gaunate daugiausia informacijos apie vaikų teisių pažeidimus?

– Mūsų instituciją dažnai informuoja mokytojai, medicinos darbuotojai, smurtą patiriančių vaikų artimieji, aktyvūs žurnalistai. Mes taip pat dirbame su įvairiomis vaikų grupėmis, kurios padeda identifikuoti tam tikras problemas, kylančias tam tikrose situacijose.

Pavyzdžiui, dirbame su migrantų vaikų grupe, daug informacijos gauname iš smurtą patyrusių vaikų grupės ar mergaičių, kurios patyrė insestą. Mes aiškiai sakome, kad šiems vaikams negalime padėti, nes žala jau padaryti, o terapija turi užsiimti kitos institucijos. Bet kartu paaiškiname, jog mums būtinos šių vaikų istorijos, kad institucijos galėtų geriau atlikti savo darbą, žinotų, ko gali tikėtis ir su kuo susidurti.

Vaiko balsas turi būti girdimas tokiais atvejais kaip kad tėvų skyrybos. Tai anaiptol nereiškia, kad vaikas privalo rinktis – toks sprendimas per sunki našta ant vaiko pečių. Kalbame apie tai, kad vaikas turi būti įtrauktas į procesą, išgirsti abiejų tėvų siūlymus, planus, o teismo pareiga rasti geriausią jam išeitį.

– Kaip keičiasi požiūris į smurtą artimoje aplinkoje?

– Žinome, kad prievartos prieš vaikus atvejų būna šimtai. Smurtas namuose yra viena opiausių problemų. Juk dar ne taip seniai, jei vyras „sudrausmindavo“ žmoną kokiu nors fiziniu veiksmu, tai atrodė tarsi nieko smerktina. Laimei, tai jau praeities etapas.

Dabar atėjo laikas parodyti, kad smurtas prieš vaikus toks pat nepriimtinas. Esame viena iš 40 pasaulio šalių, kurioje bet kokios smurto prieš vaikus apraiškos yra kategoriškai draudžiamos. Skirtingos šalys turi skirtingas tradicijas, bet faktas – smurtas daro neigiamą poveikį. Tai, kad kai kurios tradicijos keičiasi, aš pavadinčiau pažanga.

– Kaip pavyksta atskirti smurto prieš vaikus atvejus nuo tų, kai vaikas yra nepatenkintas jį drausminančiais tėvais?

– Tai daro vaikų psichologai, kurie specializuojasi šioje srityje. Juk kai tiriami nusikaltimai, su įtariamaisiais dirba specialistai, kurių darbas skirti, kada sakoma tiesa, o kada ne. Svarbu akcentuoti, kad vaikas nėra geresnis melagis už įgudusį suaugusįjį melagį, atvirkščiai – vaikai nuoširdesni. Ombudsmeno institucija prireikus kritikuoja kitas vaikų gerove besirūpinančias institucijas.

Mes nesistengiame apsaugoti ar apginti kitų vaikų priežiūros institucijų bet kokia kaina. Šiuo metu Norvegijoje veikia organizacija, vienijanti vaikus, kurie buvo globojami valstybės. Šios organizacijos nariai ne kartą yra sakę: „Vaikų gerove besirūpinančios organizacijos išgelbėjo mano gyvybę, bet jos savo pagalbą pasiūlė per vėlai.“

Būna atvejų, kai pagalbą pavėluojama suteikti, bet yra ir tokių pavydžių, kai į šeimos gyvenimą įsikišama per anksti. Tai nėra vieno žmogaus sprendimai – kalbame apie teisinį procesą, kai sprendimus priima teismas.

– Kaip manote, kodėl dauguma į viešumą iškylančių istorijų yra susijusios su imigrantų vaikais?

– Imigrantų vaikai Norvegijoje yra mažiau apsaugoti nuo smurto šeimoje nei norvegų vaikai. Kodėl? Nes skiriasi tradicijos, juk, pavyzdžiui, Pakistane vaikai mušami ne tik namuose, bet ir mokyklose. Norvegijos įstatymai neleidžia mušti vaikų, ir jie galioja visiems.

Juk būtų diskriminacija sakyti, kad jei esi Norvegijoje gyvenantis norvegas, tai niekam negalima tavęs mušti, bet į Norvegiją atvykusiam pakistaniečiui normalu būti mušamam, nes tokios tradicijos. Juk demokratiškoje visuomenėje tokių dalykų negali būti.

Remiantis 2012 metų statistika, šalys, iš kurių imigrantų šeimos dažniausiai pateko į vaikų teises ginančių organizacijų akiratį, yra Afganistanas, Liberija, Šri lanka, Burundis, Kongas, Etiopija, Sudanas, Brazilija, Mianmaras, Eritrėja, Iranas, Somalis ir Rusija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.