„Matau labai prastą situaciją su tuo požiūriu, kad mes dabar sugriausime, sunaikinsime vaikų globos namų sistemą, sukišime tuos vaikus, ypač miestuose, į butus ir taip išspręsime problemą. Problema taip neišsispręs. Ten yra ir neįgalūs vaikai, yra vaikai kuriems reikalinga specifinė pagalba, jos negalima suteikti tuose butuose.
Labai daug pavyzdžių yra, kad mes užkūrėme tą problemą. Čia dar bręsta problema. Mes dar tik nesusidūrėme su įvykiais kokiais nors, neužsidegė koks butas, nenusižudė kas nors tokiame bute, bet tai gali atsitikti bet kurią minutę“, – į pertvarką kritiškai žvelgė R.Karbauskis.
Parlamentaras ragino stabdyti vaikų globos namų sistemos pertvarką ir negriauti senos tvarkos, kuri buvo ilgai puoselėjama. R.Karbauskis taip pat atsigręžė į bendruomenes ir vietinius gyventojus, kurie turėtų padėti sustabdyti smurto protrūkius.
„Mes turime suprasti, kad šeimose, bendruomenėse situacija keisis, kai pati visuomenė aktyviai dalyvaus. Jei kalbame apie kaimą, visi čia sėdintys supras, kad tame kaime visi puikiai viską matė“, – sakė „valstiečių“ vedlys.
Partijos pirmininkas priminė, kad vienose savivaldybės vaiko teisių apsaugos sistema veikia puikiai, o kituose yra apleista. Pasak politiko, reikia kalbėti ne tik apie centralizaciją, bet apie tai, kad problemas turi matyti seniūnas, seniūnaitis, bendruomenė ir visi kiti.
„Pirmiausia turime šnekėti apie tai, kad kiekvienas žmogus, matydamas kaimynystėje tokius dalykus, neliktų abejingas. Niekada jokia sistema – centralizuota ar necentralizuota – nesuveiks, jei kaimynas, matydamas kas vyksta, nereaguos. Kaip į tai pajungti bendruomenę, kaip motyvuoti bendruomenę bendradarbiauti, reikia ieškoti mechanizmo“, – pasitarime teigė R.Karbauskis.
Ar pareigūnai tinkamai atliko darbą?
Po sumušto vaiko mirties Kėdainiuose antradienį į Seimą liberalai išsikvietė vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną. Ministras pripažino, kad pareigūnai netinkamai atliko savo darbą.
„Buvo pranešimas, jie atvyko į įvykį, surinko informaciją ir perdavė ikiteisminį tyrimą vykdyti prokurorams. Ar tai buvo tinkamai, jautriai padaryta ir atsižvelgta į visą pateiktą informaciją, kaip žmogus galėčiau pasakyti, kad galbūt ne.
Tikriausiai galėjo pasižiūrėti kitaip ir pasakyti, kad štai yra grėsmė vaikui. Grąžinti į šeimą ar nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo pagrindo“, – žurnalistams po pasitarimo tvirtai pripažino E.Misiūnas.
Skubama nutraukti tyrimą
Ministras pasitarime kalbėjo, kad keturmečio sumušimas apnuogino sistemos problemas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumą, apie kurį jau buvo žinoma seniai.
„Šis įvykis puikiai apnuogina sistemą ir tikriausiai bus puikus spyris į tam tikrą vietą problemoms spręsti, kurios seniai buvo žinomos. Reikės nemažai mokymų, kaip socialinės apsaugos darbuotojai, vaiko teisių apsaugos darbuotojai bendradarbiautų su pareigūnais ir atitinkamai reaguotų“, – pasitarime dėstė vidaus reikalų ministras E.Misiūnas.
Pasak ministro, svarbu, kad policijos pareigūnai kiekvieną atvejį, nesvarbu, ar vaikas nukentėjęs, ar sutuoktinis nukentėjęs dėl smurto artimoje aplinkoje, kad vertintų ne biurokratiškai, ne skubos tvarka. Policijos pareigūnus dabar spaudžia laikas, statistika, rezultatai.
„Iš pareigūnų ne kartą girdėjau, kad ieškoma priežasčių nutraukti nusikaltimo tyrimą, nes reikia parodyti gerus rezultatus. Apeliuoju į pareigūnų sąžinę, norą ir atidumą. Jei buvo nurodyta, kad buvo mėlynės, kraujosruvos, tai nėra kalbos apie tyrimo nutraukimą“, – teigė E.Misiūnas.
Kaltino policijos reformą
Vidaus reikalų ministras kaltino vykdytą policijos reformą, dėl kurios galėjo žūti ir keturmetis: „Reformuojant policijos pareigūnų veiklą buvo atsisakyta prevencinės veiklos – buvo apylinkės inspektoriai, nepilnamečių inspektoriai. Ta dalimi susiaurėjo policijos veikla, bet neišaugo kitų institucijų veikla.
Kyla klausimas, jei būtų buvę apylinkės inspektorius ir vaiko teisių apsaugos inspektorius, kaip buvo iki reformos, galbūt būtų buvęs užkardytas toks įvykis“, – savo įžvalgomis dalijosi E.Misiūnas.
Pasak ministro, dabar policijos pareigūnai yra mokomi greitai reaguoti ir atvykti į įvykio vietą, įforminti įvykį, atiduoti tyrėjams ir kuo greičiau važiuoti į kitą atvejį. Ministras pateikė siūlymus, kad policijos pareigūnams būtų nustatyta aplankyti ir stebėti asmenis, kurie kelia įtarimų, galimus smurtautojus.
„Buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tai buvo pagrindas stebėti tą asmenį. Nebuvo bendradarbiavimo informacijos keitimosi, policijos vadas pasakė vakar laidose, kad nereikia prisiimti atsakomybės vien policijos pareigūnams, nes turėjo vertinti ir kitos institucijos“, – pažymėjo E.Misiūnas.
Vidaus reikalų ministras pasigedo, kad Vaikų teisių apsaugos įstatyme būtų nustatytos aiškios nuostatos, kad kai smurtauja tėvai ar vienas tėvas, kad įsijungtų institucijos, kurios iškart kreiptųsi į teismą ir asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. „Dabar klausimas, kaip po smurto atvejo ta byla patektų į teismą“, – svarstė ministras.
Pasitarime buvo pasisakoma už policijos prevencinės veiklos stiprinimą ir pareigūnų mokymą, kad atvykę į įvykį jie sugebėtų apklausti asmenis, ko dabar kartais pasigendama. Taip pat bus siekiama, kad pareigūnai stebėtų rizikos šeimas.
„Mažesniame miestelyje atvažiuoja pareigūnas, tėvai girti, įtariama, kad mėnesio vaikas nukentėjęs. Penktadienio vakaras, nėra kur vaiko dėti“, – realią situaciją pateikė ir klausė, ką daryti toliau, vidaus reikalų ministras.
Vaiko teisių apsaugos specialistų darbas turi būti užtikrintas savaitgaliais, ne tik darbo metu. „Taip pat sieksime užtikrinti vietas, kur tą vaiką padėti“, – sakė L.Kukuraitis.
Abi ministerijos sutartinai tvirtino, kad turi būti užpildytos spragos ir institucijos glaudžiau bendradarbiautų, o žmonių saugumas būtų garantuotas visą savaitę ir 24 valandas per parą.
Fizines bausmes sieks įrašyti į įstatymą
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad fizinių bausmių draudimą bus siūloma įrašyti į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.
„Fizinės bausmės yra žemiau kaip neleistina veikla. Aišku, kad reikia tą apibrėžimą pridėti prie įstatymo. Aišku, kad tas sutarimas turi būti atitinkantis Vaiko teisių konvenciją. Aš asmeniškai esu už tai, kad fizinės bausmės būtų apibrėžtos kaip draudžiamos sąvokų bloke“, – sakė L.Kukuraitis.
Pasak L.Kukuraičio, tai esąs darbinis variantas.
„Projektas, apie kurį kalbate, buvo parengtas gruodžio pabaigoje, yra įvardytos keturios smurto prieš vaikus formos, ir fizinės bausmės (kitur – Red. pastaba) yra įtrauktos kaip neleistina veikla, todėl aišku, kad reikia pridėti prie smurto apibrėžimo“, – sakė L.Kukuraitis ir pripažino, kad Seimo narių pozicijos šiuo klausimu išsiskiria.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pasitarime teigė, kad būtina centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą.
Praėjusią savaitę ligoninėje mirė namuose Kėdainiuose smarkiai sumuštas keturmetis. Įtarimai dėl to pateikti vaiko motinai ir patėviui.
Pernai lapkritį, gavus signalą iš darželio dėl galimo smurto prieš tą patį vaiką, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet nuspręsta, kad berniukas galėjo susižaloti pats, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas vaiko net neapklausus.
Vasario 14 dieną Seime planuojama surengti neeilinę sesiją, kad būtų priimtos su vaiko teisių apsauga susijusios įstatymų pataisos.
