Galima įvesti milijoną draudimų, bet jei nebus sankcijų tiems, kurie turi kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų, valstybės vežimas ir toliau klimps, lydimas nevilties kupinų atodūsių ir piktų replikų socialiniuose tinkluose.
Visuomenė pyksta, ir ji visiškai teisi – institucijų neryžtingumas prieš bet kokio lygio pažeidėjus pasiekė tokį mastą, kai jau nebežinai, juoktis, verkti ar kokiam šimtui metų įlįsti į miego kapsulę.
Kėdainių teisėsauga, savivaldybės vaiko teisių apsaugos specialistai dar pernai lapkritį sulaukė pirmųjų signalų apie smurtą G.Kontenio šeimoje, bet byla buvo nutraukta, pareigūnams nepasivarginus net pakalbėti su 4 metų mažyliu, kuris darželyje skundėsi: „Gedas mane muša“. Vaikas liko pas smurtautoją, o po dviejų mėnesių įvyko egzekucija, apie kurią dabar kalba visa Lietuva.
Kėdainių policininkai ir valdininkai visiškai nepasimokė iš Saviečių tragedijos, kai šulinyje buvo paskandinti du maži vaikai – apie jų tėvo A.Bero polinkį smurtauti buvo seniai žinoma, bet neatsirado nė vieno valdžios atstovo, kuris pasirūpintų, kad šeima būtų išrauta iš grėsmingos aplinkos.
Toks apgailėtinas paveikslas – ne vien tik Kėdainiuose. Visur.
Žeimių miestelyje (Jonavos r.) vietos girtuoklis Valdas Nikiforovas šį mėnesį nužudė savo draugę, penkių vaikų motiną – vietos valdžios atstovai matydavo moterį vaikštančią sudaužytu veidu, bet nieko nedarė, kad užkirstų kelią tragedijai. Dar anksčiau tame pačiame Jonavos krašte stikliuko mėgėjas Leonas Davalga buvo peiliu sužeidęs savo žmoną – teismas mušeikai uždraudė matytis su auka, tačiau jis nepaisė jokių draudimų ir moteriai sugrįžus iš ligoninės, smogė jai mirtinus dūrius.
„Mes neprivalome tikrinti, ar smurtautojai vykdo teismo įpareigojimus – įstatymuose to neparašyta“, – paklausti, kodėl prasnaudė žmogžudystę, aiškino Jonavos policininkai.
Kadangi neparašyta, galima užsimerkti prieš skriaudžiamus vaikus, moteris, kitas negeroves – atsakyti vistiek neteks. Blogiausiu atveju kils triukšmas, tačiau nurimus erzeliui, bus galima toliau varstyti abejingumo tvaiko prisigėrusių kabinetų duris.
Nesuvokiamas atvejis įvyko ir Kaune. Pasitvirtino faktas, kad kaunietė Edita Jurkonienė smurtavo prieš savo protiškai neįgalią 12-metę globotinę – mokytoja Laima Gataveckienė ir šioje šeimynoje dirbusi savanorė teigė mačiusios ant vaiko nugaros plačius diržo įspaustus dryžius. Savanorė pasakojo, jog mergaitei buvo šepečiu daužoma per galvą plaukų šepečiu, globėja keldavo ranką ir prieš kitus vaikus.
E.Jurkonienė pripažino mušusi paauglę, tačiau Kauno savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius leido smurtautojai toliau auginti 10 vaikų. Smūgius patyrusi paauglė buvo perkelta pas kitus globėjus, o visi kiti gausios šeimynos nariai liko tuose pačiuose namuose, užuot tokiam žmogui visam laikui atėmus teisę globoti nepilnamečius.
Šio miesto prokurorė Sigita Maskeliūnienė, vaiko teisių specialistai laimino mergaitės ir E.Jurkonienės susitaikymą, tarsi tokio amžiaus žmogus jau galėtų pilnai suprasti teisinius niuansus ir tokių susitarimų pasekmes. Susitaikiusi smurtautoja išvengė teistumo, kas būtų tapę kliūtimi globoti kitus vaikus.
Beveik visose valdžios srityse viešpatauja absoliuti impotencija, kuri jau kelia grėsmę valstybei, nes dešimtys tūkstančių nusivylusių žmonių emigruoja iš Lietuvos, o likusieji susilaukia mažiau vaikų, nes jaučiasi nesaugūs dėl savo šeimų ateities.
Draustiniuose, valstybės saugomuose parkuose karaliauja milijonus vartantys, bet savo dvasia – elgetos, neleistinai išpučiantys pastatus, aptveriantys priėjimus prie ežerų, vaizdingų apylinkių, viešas vietas apsodinantys medžiais ir neleidžiantys jose įrengti dviračių takų. Prieš paskutinius Seimo rinkimus buvo juokinga žiūrėti į tuometį aplinkos vicemistrą Liną Jonauską ir tuntus kitų veikėjų, kurie karingai lakstė prieš televizijos kameras, bet savivalės įveikti nesugebėjo.
Kaip rasti priešnuodžių valstybinės žemės grobikams? Seimo nariai, prilyginkite medžius, kuriais užimamos žemės, savavališkiems statiniams ir įveskite 30 dienų terminą, per kurį tikrintojai privalo pasirūpinti, kad jų neliktų ant žemės paviršiaus.
Reikia ne tik sugriežtinti įstatymus, bet ir numatyti skaudžią atsakomybę už nesugebėjimą kontroliuoti, kaip jie vykdomi. Pavyzdžiui, jei vaiko teisių apsaugos specialistas gauna pranešimą apie smurtą, bet laiku nepatikrina šių faktų, nesistengia jų išaiškinti, neperkelia vaikų į saugesnę aplinką, jis iškart atleidžiamas iš darbo su vilko bilietu.
Tas pačias sankcijas reikia taikyti, teisėsaugos pareigūnams, statybos, mokesčių inspektoriams, aplinkosaugininkams, savivaldybių atstovams, daugybės kitų instancijų darbuotojams, jei jie aplaidžiai atlieka savo pareigas. Policija turėtų būti įpareigota kas dvi-tris dienas apsilankyti namuose, kur dėl smurtavimo yra iškeltos bylos, stebėti, ar mušeikos nesiartina prie nukentėjusiųjų.
Reikėtų taikyti nuobaudas ir viršininkams už aplaidų vadovavimą: laiku nenubaudei pavaldinio, neparaginai jo imtis veiksmų – pats lėksi iš darbo.
Institucijos privalo kasdien kalbėtis tarpusavyje ir bendrai veikti: po V.Nikiforovo įvykdytos žmogžudystės Žeimių seniūnas Faustas Pilipavičius apgailestavo, kad policija net neprašo pristatyti šeimų, kuriose smurtaujama, sąrašų, netikrina, kas jose vyksta.
Reikia pagaliau panaikinti punktą, kad valdininkų negalima bausti už nusižengimus, jei nuo jų padarymo praėjo daugiau nei pusę metų – vertėtų pailginti šį terminą mažiausiai du kartus ir pradėti jį skaičiuoti ne nuo nusižengimo įvykdymo, o nuo jo išaiškėjimo dienos.
Politikai, užuot svarstę tokias populistines idėjas, kaip vienkartinių puodelių apmokestinimas, vieną kartą imkitės tikrai sunkaus ir reikalingo darbo: ginkite savo piliečius, ypač – pačius mažiausius, kurie kurs šalies ateitį.
