A.Baliulienė gimė 1937 m. sausio 29 d. Tvaskučių kaime (Tauragės apsk.). 1959 m. baigė
lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete ir pradėjo dirbti „Valstiečių laikraštyje“ korektore, vėliau vertėja.
1964–1968 m. dirbo „Pergalės“ žurnalo redakcijoje stiliste-korektore, 1968–1993 m. redaktore „Vagos“ leidyklos Originaliosios literatūros, vėliau Verstinės literatūros, o nuo 1985 m. „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ redakcijose, 1993–1994 m. „Proskynos“ žurnalo redakcijoje.
Aldona Baliulienė vertė iš lenkų, rusų, portugalų kalbų. Tarp reikšmingiausių jos verstų grožinės
literatūros kūrinių minėtini A.Grino „Žėrintis pasaulis“, O.Čiladzės „Kiekvienas, kurs mane ras...“, Č.Aitmatovo „Kalnų ir stepių apysakos“, J. Iwaszkievicziaus „Raudoni skydai“, M.Dąbrowskos „Naktys ir dienos“.
Paskutinių metų darbai – profesionaliai išversti sudėtingi knygotyros veikalai: A. W. Bohatkiewicziaus „Veikalas apie visuotinę bibliografiją“ ir J.Lelewelio „Dvejetas bibliografinių knygų“ (pirmieji du tomai), už kuriuos knygotyrininkai ketino pristatyti A.Baliulienę Šv. Jeronimo premijai, taip pat J.Mackiewicziaus istorinis romanas „Nereikia garsiai kalbėti“, Vytauto Plečkaičio apibūdintas „kaip vertinga knyga, parašyta ne šiai dienai, o turinti vertę ne vienai ateinančiai kartai“.
Netekome ne tik talentingos vertėjos, bet ir puikios redaktorės. Sunku suminėti visas A.Baliulienės redaguotas knygas. Tai ir Homero „Odisėja“, ir „Lenkų novelės“, Č.Milošo „Isos
slėnis“, „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ serijos tomai: H.Senkevičiaus „Quo vadis“, Šolom
Aleichemo „Apysakos“, „XX a. Rytų proza“, K.Čapeko „Karas su salamandromis“, P.Lagerkvisto
„Nykštukas. Sibilė“, S.Lagerlef „Saga apie Gestą Berlingą“, N.Kazantzakio „Kapitonas Michalis“,
T.Manno tetralogija „Juozapas ir jo broliai“, L.Eltang „Akmeniniai klevai“ ir daugybė kitų tiek
lietuvių, tiek verstinės prozos bei poezijos kūrinių.
Dvidešimt penkerius metus dirbusi „Vagos“
leidykloje, išprususi, intelektuali, turinti gerą kalbos jausmą, jaučianti subtiliausius žodžių prasmių niuansus, autoriaus stiliaus savitumą, A.Baliulienė vertėjui tapdavo neįkainojama
pagalbininke, tad 2013 m. buvo apdovanota „Auksinės lupos“ premija, skiriama grožinės ir
humanitarinės literatūros redaktoriui už viso gyvenimo darbą: profesionalų redagavimą, vertėjų ir
redaktorių ugdymą.
Apie savo vaikystę su knyga, pokario represijų paliktas žaizdas, per gyvenimą sutiktus žmones,
darbą „Vagoje“, vertėjos ir redaktorės patirtį A.Baliulienė papasakojo pokalbyje: „Knygų, vaizdų ir žmonių karuselė: pokalbis su Aldona Baliuliene“. Metai. 2012. Nr. 11.