„Alutį gėriau, raudonas buvau“. Dusetų hipodrome tradicinės žirgų lenktynės „Sartai 2017“ šeštadienį dar buvo neprasidėjusios, o tokia daina jau skambėjo nuo scenos.
Žirgai dar buvo neišbėgę, o įraudusių – dešimtys. Alus, karštas vynas ir iš namų atsivežtas stipresnio alkoholinio gėrimo butelis. Visa tai nesivaržant buvo statoma ant stalo. Taip, blaivybės šaukliui Ramūnui Karbauskiui užsimojus išnaikinti svaigalus per renginius laukia sunki užduotis.
Sartų lenktynėse paragauti alaus ar dar ko nors – kaip nacionalinio kulinarinio paveldo mugė, vykstanti prie hipodromo. Taip buvo nuo sovietmečio, kai į lenktynes suvažiuodavo funkcionieriai, taip yra ir dabar, kai limuzinais su palyda atrieda Vyriausybės nariai.
Pradėjo nuo dešimtos ryto
„Kas tas Karbauskis? Ai, šitas politikas. Ne, čia jis bejėgis. Jeigu nori, tegul blaivias šventes rengia“, – lyg kirviu nukirto į Sartų lenktynes iš Visagino atvažiavę Jurijus ir Igoris.
Šalia jų prie stalo sėdi trys vyresnio amžiaus aukštaičiai. „Mes ką tik padarėm, o dabar jau bendraujam“, – vienas jų nelaukė net klausimo. Buvo kelios minutės po dešimtos valandos ryto.
23 palapinės, kuriose galėjai nusipirkti alaus, karšto vyno, pamažu atgijo. „Kažkaip mažoka šįmet buteliokų. Norėčia ir namo parsvežt“, – dairydamasis alaus vėlgi aukštaičių tarme dėstė uteniškis.
Jurgis ir Vaidas stoviniavo prie Zarasų kapelos „Čir, vir, vyrai“ autobuso. Linksmi vyrai neslėpė – tai alučio, tai karšto vyno jau ne kartą spėjo „padaryti“. „Pernai Sartų lenktynių nebuvo, tai turime atsigriebti“, – dėstė Jurgis.
Kam šventė, kam darbas
Vis dėlto Sartų lenktynės – ne vien šventė. Meistras Vytautas Šemelis iš Utenos kantriai kiekvienam demonstravo ir pasakojo, kaip skaptuoja klumpes. Kiekvienas galėjo jas pačiupinėti, palyginti, kuo skiriasi pagamintos iš liepos ir juodalksnio.
V.Šemelis neslėpė – kantrybė trūko, kai klumpes į Lietuvą pradėjo vežti iš Olandijos. Nejaugi lietuviai jų nebemoka skaptuoti? Net šūkį buvo sugalvojęs, raginantį olandiškas klumpes mesti į krosnį ir rinktis lietuviškas už 20 eurų. Ir nedaryti klaidos: nemėginti į klumpes įsispirti basa koja. Būtinai reikia vilnones kojines apsimauti. Tik tada mediniai batai bus patogūs.
Anot V.Šemelio, klumpių užtenka metams. Tik piemenys seniau po dvejas ar trejas poras sunešiodavo, nes visai jų nesaugodavo, akmenis spardydavo.
Darbavosi ir Miglė, už pavadžio laikanti ponį Ežiuką. Nori vaikas ant jo pajodinėti – tėveliai turi 2 eurus mergaitei ištiesti.
Ežiukui Sartų lenktynės jau ne pirmos. 18 metų sulaukęs ponis neišrankus, ėda šieną, obuolius ir žmonių visai nebijo.
O kulinarinio paveldo mugėje galėjai nusipirkti mandarinų ir latviškų saldainių „Karvutė“, prie kurių eilė nutįsdavo kaip prie alaus. Tik kad kainos kandžiojosi – per švelniai pasakyta. Bet negi bent mažyčiam meduoliui už 1,5 euro ar riestainiui už 80 centų nesukrapštysi?
Stasiui atsibodo dėmesys
Laimingiausią ir linksmiausią žmogų išrinkti Sartų lenktynėse sunku. Jų buvo tiek daug, kad rungtynės čia beprasmės. O štai nelaimingiausias – tikrai Stasys, sodybos prie pat hipodromo šeimininkas.
„Neisiu. O ko ten nemačiau?“ – pravėręs trobos duris atšovė jis, paklaustas apie žirgų lenktynes. Stasys – meniškos sielos, ant daržinės sienos sukabinęs senų žadintuvų kolekciją. O ji traukia atvykėlių dėmesį. Tad bar, bar bar į duris per lektynes Stasiui įgriso klausytis.
Albinas Daščioras jau nebesuskaičiuoja, kiek Sartų lenktynių matęs. Ir į šias atvažiavo šventiškai pasipuošęs, prisimindamas, kad anksčiau Sartų lenktynės ant ežero ledo vykdavo. „Dabar žiemų nebėr, o ir tokių kaip aš čia nei vieno“, – pakraipęs galvą dėstė senolis. Jam – 87-eri.
Kad lenktynės būtų dar įdomesnės, žiūrovai čia pat prie trasos rengė lažybas, kuris žirgas atbėgs pirmas. Juk pastačius kad ir po eurą už žirgą stebėti renginį įdomiau.
Įdomu buvo ir žiūrėti į švyturėliais blyksinčius valdžios eskortus, kurie vienas po kito skriejo prie išrinktiesiems skirtos palapinės.
„Prezidenti gal išveža. Ai, ne čia Seimo primininks. Ale nei viena rata nepažiūrėja, tik pakalbėt atvažiuoja“, – žvelgdami į nurūkstantį limuziną svarstė zarasiškiai žiūrovai.
„Išjunk šviesą“ – kaip tik
„Žirgų lenktynės Dusetose – tai ne tik didžiulė šventė žirgų augintojams ar šios sporto šakos gerbėjams. Tai kartu ir tradicinis, lauktas giminių, draugų ir pažįstamų susibūrimas“, – aiškino Dusetų seniūnas Saulius Kėblys.
Vis dėlto, be lenktynių, labiausiai įšilusių žiūrovų buvo laukiama grupė „Išjunk šviesą“, kurios muzika tokiam renginiui – kaip tik. „Jau kai išjungsma šviesų, gal kitais metais vaikų bus daugiau“, – arklišką humorą demonstravo renginio vedėja.
O po varžybų kultūros centre vyko Irūno Puzaraitės ir Mariaus Jampolskio koncertas. Tai Dusetoms – taip pat didžiulis įvykis. Kito teks laukti iki kitų metų Sartų lenktynių.
