Netrukus bus šešiolika metų, kai dabartinis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedlys R.Karbauskis neteko Seimo vicepirmininko posto. Tuomet tai buvo pirmas toks atvejis po nepriklausomybės atkūrimo.
Kodėl už tuometės valdančiosios daugumos paramą postą gavęs R.Karbauskis jame išsilaikė vos pusmetį? Kokios politiko nuodėmės užrūstino jo kolegas?
Pats R.Karbauskis, jau tada garsėjęs įspūdingais turtais ir žemės sklypų gausa, tuomet gynėsi panašiai kaip ir dabartinių skandalų metu: su juo neva bandoma susidoroti už kitokią nuomonę.
Į skriaudžiamos aukos vaidmenį įsijautęs 32 metų politikas tada save lygino su ėriuku iš Rusijos klasiko Ivano Krylovo pasakėčios, kuris buvo kaltas vien todėl, kad vilkui norėjosi ėsti.
Bet R.Karbauskį iš Seimo vicepirmininko posto atstatydinę parlamentarai įvardijo kitą, gerokai banalesnę, priežastį – politikas tiesiog nelankė posėdžių. Mat jau tuo metu buvo vieša paslaptis: žemvaldys labiau rūpinosi reikalais Ispanijoje nei savo tiesioginiu darbu Lietuvoje.
Tirs etikos sargai
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vakar nutarė aiškintis, ar R.Karbauskis nepažeidė teisės aktų teikdamas informaciją apie turimas paskolas ir kitus sandorius savo deklaracijose.
Mat paaiškėjo, kad politiko deklaracijose buvo įrašytas ne visas jo nekilnojamasis turtas. „Lietuvos rytas“ atskleidė, kad, be dviejų prabangių namų su baseinais Ispanijos kurortuose, R.Karbauskis turi dar ir dvejus įspūdingus apartamentus Barselonos centre.
Be to, politikas nuslėpė didžiules paskolas, gautas iš „Banco Popular Espanol“.
Anot R.Karbauskio, privataus namo statybai paimtą 629 tūkst. eurų paskolą jis tiesiog pamiršo įrašyti į deklaraciją.
Pareigos politiko nevaržė
Politikui Ispanijoje priklausanti bendrovė „Corporation Mobiliara del Baltico“, kuriai taip pat buvo reikalinga banko paskola, buvo įsteigta 2001-ųjų pradžioje. Kaip tik tada ėmė braškėti vicepirmininko kėdė.
Paaiškėjus, jog R.Karbauskis buvo visa galva pasinėręs į reikalus tolimuose kraštuose, vakar kalbinti Seimo senbuviai nesistebėjo, kad tuomet jis buvo retas svečias parlamente.
„Nes labiau mylėjo savo antrąją tėvynę“, – paklaustas, kodėl R.Karbauskis neteko Seimo vicepirmininko posto, prisiminė socialdemokratas Artūras Skardžius, tada irgi buvęs vienas parlamento pirmininko Artūro Paulausko pavaduotojų.
A.Paulauskas „Lietuvos rytui“ irgi patvirtino, jog R.Karbauskis buvo atleistas dėl to, kad beveik nesirodydavo Seimo ir valdybos posėdžiuose.
„Jis taip laisvai tuo metu gyveno“, – prisiminė politikas, jau tuo metu žinojęs, kad jo tuometį pavaduotoją į Ispaniją gena šeimos reikalai.
Užtarėjų buvo nedaug
Bet iš posto verčiamas R.Karbauskis tada išrėžė, kad politinei daugumai ėmė trukdyti jo savarankiška laikysena. Tuometis Valstiečių partijos vedlys aiškino, kad už gautą postą niekam nėra įsipareigojęs, todėl neprivalo balsuoti taip, kaip reikia.
Tada šį politiką palaikė tik Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijai vadovavusi ekspremjerė Kazimiera Prunskienė ir opozicijai priklausęs Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, aiškinęs, kad R.Karbauskiui reiškiami priekaištai labai abstraktūs.
Tuo metu dauguma kitų parlamentarų manė kitaip.
Vienas R.Karbauskio atleidimo iniciatorių Klemensas Rimšelis tada atkreipė dėmesį, kad pagrasinus interpeliacija Valstiečių partijos lyderis tapo drausmingesnis, bet iki tol nevykdė nė vienos jam, kaip Seimo vicepirmininkui, skirtos funkcijos.
O kitas tuometis liberalas Raimondas Šukys tada prisiminė, kad ir per ankstesnę kadenciją (1996–2000 m.) R.Karbauskis garsėjo Seimo posėdžių nelankymu – jų buvo praleidęs net 44.
„Tikrai tikėjausi, kad tas darbas pagerės, todėl balsavau. Šiandien matau, kad tai buvo klaida“, – gailėjosi R.Šukys, jog pritarė tam, kad R.Karbauskis gautų postą.
Per Seimo vicepirmininko vertimo iš posto procedūrą R.Šukys taip pat priminė, kad per visą ankstesnę kadenciją „valstietis“ buvo pateikęs tik vieną įstatymo projektą ir vieną pasiūlymą nutarimui, bet jo darbas nepagerėjo ir tapus parlamento pirmininko pavaduotoju: „Nebuvo organizuota nė vieno posėdžio dėl komitetų darbo.“
Beje, Seimo kontrolieriumi dirbantis R.Šukys pernai su R.Karbauskiu derėjosi dėl galimybės dalyvauti parlamento rinkimuose su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Iš pradžių „valstiečių“ vedlys buvusiam parlamentarui lyg ir buvo pasiūlęs aukštą vietą sąraše, bet vėliau savo planus pakeitė.
Piniginės baudos nepadėjo
Tada jam reikštus priekaištus R.Karbauskis vadino absurdiškais. Jis aiškino, jog Seimo posėdžiams nepirmininkaudavo todėl, kad to daryti esą net nebuvo siūloma.
Be to, politikas skundėsi, kad ne kartą bandė patekti pas A.Paulauską, tačiau Seimo pirmininko kabineto durys jam esą visą laiką buvo uždarytos.
„Nė vienas pavaduotojas dėl to neturėjo problemų. Be to, reikalus jis galėjo aptarti ir Seimo valdybos posėdžiuose, aišku, jeigu būtų juose lankęsis“, – apie šešiolikos metų senumo įvykius vakar „Lietuvos rytui“ sakė A.Paulauskas.
Bet ir netekęs Seimo vicepirmininko posto savo įpročių R.Karbauskis nepakeitė. Kaip tuomet rašė „Lietuvos rytas“ bei kitos žiniasklaidos priemonės, politikas ir toliau nematė reikalo dažnai lankytis Seimo posėdžiuose.
Dėl to 2002 metų pradžioje Seimo etikos sargai jam buvo nusprendę sumažinti atlyginimą. Tokia bausmė šiam politikui taikyta ne kartą.
„Neina į darbą ponas R.Karbauskis. Būtų ruduo, bulviakasis, būtų galima suprasti“, – tuomet svarstant, ką daryti su pravaikštininku, dūsavo buvęs etikos sargas Aleksandras Poplavskis.
Dėl „valstiečio“ pravaikštų rankas buvo nuleidęs ir tuometis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovas Algimantas Salamakinas: „Aš nežinau, kaip priversti R.Karbauskį vaikščioti į darbą.“
O šviesaus atminimo konservatorius Antanas Stasiškis tada svarstė, kad už posėdžių nelankymą turėtų būti taikomos efektyvesnės priemonės: „Gal reikėtų tai traktuoti kaip Seimo nario priesaikos sulaužymą.
Žmogus užsiima verslu, važinėja po pasaulį, tas tūkstantukas, nubrauktas nuo atlyginimo, jam buvęs nebuvęs.“
Pats R.Karbauskis tuomet aiškino dėl praleistų posėdžių niekam aiškintis net neketinantis: „Tai – mano protestas. Niekas, išskyrus rinkėjus, Seimo nariui negali nurodinėti, kaip jam dera atlikti pareigas. Rinkėjai mano veikla yra patenkinti.“
Skolų labirintai
„Valstiečių“ lyderio parlamentaro R.Karbauskio valdomas Agrokoncernas vasario pradžioje valstybei buvo skolingas 1,69 milijono eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – daugiausia iš visų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiamų skolininkų.
Vakar paskelbus šį pranešimą R.Karbauskis po kurio laiko paaiškino, kad analogišką sumą kitai su Agrokoncernu susijusiai įmonei yra skolinga valstybė, taigi esą jo verslas skolų neturi.
Yra įvairių priežasčių, dėl kurių įmonės gali atsidurti skolininkų sąraše. Dažniausiai atsitinka taip, jog didelėje įmonių grupėje viena įmonė nori sumokėti už kitą ir turi pateikti prašymą VMI, kad viena įmonė sumokėtų PVM su turima permoka už kitą įmonę. Prašymo nagrinėjimas užtrunka, o teisiškai įmonė tuo metu yra skolinga.
Tuo metu R.Karbauskio žmona L.Karbauskienė (nuotr.) skolinga 428 eurus „Sodrai“ už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Tai pranešęs portalas delfi.lt daro išvadą, kad Ispanijoje gyvenanti politiko sutuoktinė nėra deklaravusi savo išvykimo iš Lietuvos.
Mažiausiai mėnesį PSD yra nesumokėję apie 300 tūkst. asmenų.
