Demaskuotų žemgrobių užmojai buvo įspūdingi

Ne mažiau kaip 32 tūkstančiai eurų. Tiek nuostolių valstybei pridarė trys kaltinamieji, manipuliuodami proto negalią turinčia moterimi.

Piktnaudžiavimu tarnyba kaltinama J.Anužytė savo kaltės nepripažįsta.<br>A.Pilaitienės nuotr.
Piktnaudžiavimu tarnyba kaltinama J.Anužytė savo kaltės nepripažįsta.<br>A.Pilaitienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aušra Pilaitienė („Lietuvos rytas“)

Feb 10, 2017, 6:10 AM, atnaujinta Apr 10, 2017, 9:52 AM

Kretingos rajono apylinkės teisme nepavyko pradėti nagrinėti žemės grobstymo baudžiamosios bylos, nes į posėdį neatvyko du iš trijų kaltinamųjų.

Klaipėdietis Rolandas Šveikauskas ir kaunietis Raimondas Jančiauskas nepasirodė teisme ir apie tai teismo neinformavo. Nepasirodė ir jų advokatai.

Teismas buvo griežtas – kaltinamieji į kitą posėdį bus atvesdinti, o advokatams gali būti skirtos baudos.

Teisiamųjų suole sėdėjo tik Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus darbuotoja Javita Anužytė. Ji kaltės nepripažįsta.

Padėjo atsitiktinumas

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R.Šveikauskas ir kaunietis R.Jančiauskas sukurpė planą, kaip užgrobti Eberhardtui Rutzenui iki nacionalizavimo priklausiusią žemę Kretingos rajone.

Buvo sukurptas paprastas scenarijus. Pasinaudota moterimi, kuri dėl ligos negali suvokti savo veiksmų, – suklastota krikšto pažyma, kurioje nurodoma, kad ji yra E.Rutzeno ir Veronikos Marijos Vaškytės duktė.

Neįgalios moters vardu Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus darbuotojai buvo pateiktas prašymas grąžinti E.Rutzeno žemę jo dukteriai. Planas pavyko.

Nieko nesuvokiančios moters vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į beveik 60 hektarų žemės, beveik 11 hektarų miško ir į 9,5 hektaro vandens telkinio. Visa tai įvertinta 32 tūkst. eurų.

Gal viskas būtų vykę sklandžiai ir po aferos kompanija būtų pasidalijusi apgaule įgytus pinigus, jei ne atsitiktinumas.

Neįgalios moters duktė jos rankinėje rado neaiškius dokumentus, kuriuos buvo pasirašiusi jos motina.

Žinodama, kad jokių žemių motina nėra paveldėjusi, moteris kreipėsi į policiją.

Kai tyrimo ėmėsi prokuratūra, sukčiai žemės sklypų dar nebuvo spėję atgauti. Žemėtvarkininkei gresia laisvės atėmimas.

Paprašė pasiųsti už grotų

Dėl panašios istorijos žemėtvarkininkė J.Anužytė teismų suolą trina nebe pirmą kartą – netrukus ji išgirs nuosprendį panašioje byloje, kuri jau išnagrinėta Skuodo apylinkės teisme.

Prokurorė paprašė moteriai skirti dvejus metus nelaisvės. Dar dviem šios bylos kaltinamiesiems gresia treji metai už grotų ir laisvės apribojimas pusantrų metų.

Šioje byloje kaltinamųjų užmojai buvo gerokai didesni.

154 hektarai – tokį valstybei priklausantį žemės ir miško plotą jiems pavyko įgyti apgaulės būdu. Suskaidžius į atskirus sklypus turtą tikėtasi pelningai parduoti.

Valstybei buvo padaryta ne mažesnė kaip 250 tūkst. eurų žala.

Bylos medžiaga sugulė į daugiau kaip 30 tomų.

Apgaulės karuselę suko žemės matavimais ir projektavimu užsiimančios įmonės darbuotojas palangiškis Aivaras Vaizgėla.

Pagal kaltinamąjį aktą J.Anužytė suteikė A.Vaizgėlai informaciją apie buvusius žemės ir miško savininkus, kurių turtas buvo nacionalizuotas ir kurie nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Tarp tokių – JAV gyvenusio ir mirusio Lietuvos kariuomenės generolo, buvusio krašto apsaugos ministro Stasio Dirmanto žmona Domicelė.

Jai Laukžemės kaime priklausė 76,68, o jos broliui – tarpukario Lietuvos prelatui Konstantinui Olšauskui – 75,64 hektaro. Po brolio mirties palikimas atiteko seseriai.

Moteris vaikų neturėjo, nuosavybės teisių į palikimą niekas nepareiškė.

Po nepriklausomybės atgavimo šių žemių šeimininke tapo valstybė.

Buvo nusitaikę į 40 sklypų

Trečiasis šios istorijos veikėjas – Klaipėdos rajono gyventojas Artūras Šiaulytis. Jis sugebėjo įtikinti teismą, kad yra D.Dirmantienės turto paveldėtojas, mat ši šeima vaikų nesusilaukė, todėl esą augino ir įsivaikino jo tėvą.

Nutarta nuosavybės teise turto paveldėtojui neatlygintinai perduoti beveik 40 lygiaverčių žemės sklypų visoje Lietuvoje – Ignalinos, Plungės, Šilalės, Mažeikių, Jurbarko, Varėnos, Mažeikių rajonuose.

Kai kurie žemės sklypai buvo parduoti, kitų dokumentai taip ir liko nebaigti tvarkyti.

Nors nusikaltimai buvo daromi 2011–2012 metais, Klaipėdos apygardos prokuratūrai juos pavyko ne tik atskleisti, bet ir nustatyti kaltuosius.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo sustabdytas A.Šiaulyčio nuosavybės teisių atkūrimo procesas į žemės sklypus, dalis sklypų grąžinta į Valstybės žemės fondą.

Abiejose bylose kaltinamąja pripažinta J.Anužytė ir toliau dirba Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriuje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.