Aukščiausio lygio renginius organizuojančią „Žalgirio“ areną žino senas ir jaunas, kauniečiai ir atokiausių šalies kampelių gyventojai. Ir ne tik. Dar ne taip seniai į areną žmonės važiuodavo ne tik koncertų klausytis ar sporto rungtynių stebėti, bet ir apžiūrėti išskirtinio statinio Nemuno saloje.
Tačiau Kaune bus dar viena aukščiausių standartų koncertinė erdvė, ir tai nėra tolima vizija. Koncertų centro vieta konkurso būdu išrinkta jau prieš kelerius metus. Toks objektas iškils vaizdingoje Nemuno krantinės dalyje, H. ir O.Minkovskių gatvėje, greta Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto. Šįmet planuojama skelbti tarptautinį architektūros konkursą, po kurio paaiškės, kaip atrodys koncertinė erdvė.
Nors kauniečiams dairytis prie upės statinio pamatų, o kitų miestų gyventojams rengti ekskursijas dar ankstoka, savivaldybė paskelbė ir jau trečia savaitė internete vyksta koncertų centro pavadinimo konkursas. Juo siekiama įamžinti vieną istorinių lietuvių muzikos kūrėjų. Prisidėti prie koncertų centro vizijos gali kiekvienas – pasiūlyti, kaip vadinsis būsima profesionali akustinė erdvė.
Iš pradžių buvo pateikti aštuoni galimi iškilių menininkų vardai: M.K.Čiurlionio, B.Dvariono, J.Gruodžio, A.Kačanausko, V.Kuprevičiaus, J.Naujalio, J.Tallat-Kelpšos bei K. ir M.Petrauskų. Tai garsiausi Lietuvos kompozitoriai, dainininkai, chorvedžiai, dirigentai, pedagogai ir kitaip ryškius pėdsakus muzikos istorijoje palikę kultūros veikėjai.
Prieš savaitę į balsavimą įtraukti dar 4 nauji balsavusiųjų internete pasiūlymai. Pritarta galimybei įamžinti lietuvių kilmės pasaulinio garso smuiko virtuozą J.Heifetzą, šviesaus atminimo maestro V.Kernagį arba koncertinę erdvę pavadinti bendriniais žodžiais – Lietuva ir Harmonija.
Kuri istorinė muzikos asmenybė savo vardu vilios lankytojus į naująją koncertinę erdvę, o gal tai bus bendrinis jos pavadinimas, turėtų paaiškėti jau po savaitės. Tik ar nebandoma bėgti prieš atvažiuojantį traukinį?
Tarptautinis architektūros konkursas dar nepaskelbtas, todėl net lakiausios fantazijos kauniečiai vargu ar gali įsivaizduoti, kaip atrodys būsimieji koncertų rūmai. Architektų kūrybinės galimybės beribės, todėl kas gali būti tikras, kad, tarkime, Harmonija pavadintas koncertų centras iš tikrųjų harmoningai įsilies į Kauno architektūros paveikslą?
M.K.Čurlionis Kaune jau įamžintas – mieste veikia solidus jo vardu pavadintas muziejus. Buvo ir K. bei M.Petrauskų lietuvių muzikos muziejus, tiesa, dabar jis prijungtas prie Kauno muziejaus ir tapo jo skyriumi. O jaunuosius talentus ugdo J.Gruodžio gatvėje įsikūrusi J.Gruodžio konservatorija.
Ar gali būti nepatrauklus Lietuvos vardas – taip pavadinti koncertų rūmai Kaunui jau beveik garantuotų antrosios Lietuvos sostinės statusą. Važiuojame į „Lietuvą“ koncerto klausytis! Skamba, ar ne? Jausmas kaip jaunystės laikais Vilniuje bėgant į „Lietuvos“ kino teatrą naujausio filmo žiūrėti.
Tiesa, internautai ir toliau gali ne tik rinktis iš pasiūlytų pavadinimų, bet ir teikti savo, kaip bus pakrikštytas naujasis Kauno koncertų centras. Miesto vadovai tikino esantys atviri visiems kauniečių pasiūlymams. Nuomonę apklausoje jau pareiškė tūkstančiai žmonių. Dalis jų mėgino net pašmaikštauti (o gal tikrai norėtų, kas gali paneigti?) ir siūlė būsimąjį koncertų centrą pavadinti Kauno mero V.Matijošaičio vardu.
„Žalgirio“ arena pirma buvo pagimdyta, o tik paskui pakrikštyta. Šį kartą bus kitaip!
Nors tėvai išties būsimo naujagimio vardų sąrašą dažnai sudaro dar nežinodami net gimsiančio vaiko lyties, pavadina kūdikį Jonu ar Onute tik jam išvydus pasaulį.
„Laikinoji sostinė“
