Artūras Bogdanovas teigia, kad Vilniuje žemės grąžinimas
stringa labiausiai visoje Lietuvoje.
„Reikėtų gerbiamo mero paklausti, kodėl Vilniaus mieste,
vieninteliame visoje Lietuvoje, nuosavybės teisių atkūrimo procesas
stringa labiausiai, šiai dienai yra įvykę 52 proc. viso atkūrimo
proceso. Būtent meras ir turėtų atsakyti, kadangi jie yra
teritorijų planavimo dokumentų iniciatoriai, kodėl jie neplanuoja
teritorijų. NŽT metai iš metų prašo, derasi, kad paspartintų
procesą, o tai nevyksta, todėl kritika, manau, yra nepagrįsta“, –
BNS teigė A.Bogdanovas.
Anot jo, pernai savivaldybė pateikė tik 50 sklypų, kai
laukiančių yra daugiau nei 3 tūkst.: „Metai iš metų žada
pateikti šimtus hektarų suplanuotų teritorijų, bet praeitais
metais gavome, jei neklystu, tik 50 sklypų suplanuotų, o asmenų,
laukiančių, yra apie 3,5 tūkst. Tai tokiais tempais nebaigsime
labai ilgai“.
Jo teigimu, Vilniaus savivaldybė teigia, kad mieste nebėra
valstybinės žemės, kurią būtų galima grąžinti, bet tai
pagrindžiančių duomenų nepateikia.
„Vilniaus meras taip akcentuoja, kad nebėra žemės, bet kai
paprašome detalesnės informacijos, kažkaip negauname. Be to, jie
giriasi, kad turi ar tai 240 hektarų šiuo metu paruošę ir kad
greitai pateiks nemažai sklypų, bet kol kas tik kalbų lygmeny“, –
sakė A.Bogdanovas.
Pasak jo, galimybė už žemę kompensuoti didesnes sumas yra
svarstytina. Tačiau tai būtų galima daryti, jei tikrai neliktų
valstybinės žemės.
„Galbūt svarstytume priverstinį išmokėjimą pinigais
žmonėms, dėl to, kad neliktų valstybinės žemės. Bet čia yra
dar svarstytinas klausimas, nes mes dar neturime informacijos tikslios
yra ar nėra tos žemės. Turime kol kas kaltinimus šiai dienai“, –
BNS teigė viceministras.
R.Šimašius pirmadienį teigė, kad dėl Nacionalinės žemės
tarnybos reikia rimtų sprendimų.
„Su premjeru sutarėme, kad kitą savaitę detaliau apie tai
pašnekėsime, nes turiu rimtų siūlymų, kaip šitoje vietoje
elgtis. Vieni iš jų, galbūt, įtraukia ir rimtus institucinius
pokyčius, kiti – bent jau restitucijos tvarkos pokyčius“, –
žurnalistams Vyriausybėje teigė Vilniaus meras.
Jis aiškino, kad pagrindine problema išlieka žemės gražinimas
buvusiems savininkams Vilniaus mieste. Anot jo, šiuo metu į
įvairius sklypus pretenduoja apie 2,5 tūkst. asmenų, tačiau
grąžinti turėtos žemės natūra nebeįmanoma. Grąžinant 10-12
arų sklypus kitose Vilniaus vietose, jos esą taip pat užtektų tik
apie trečdaliui besikreipusiųjų.
Meras spręsti problemą siūlo smarkiai didinant kompensacijas
už turėtus sklypus, kad „jos būtų ne simbolinės, o realios“.
Anot mero, tarnyba taip pat jau pusantrų metų neatsako į
savivaldybės prašymus formuoti sklypus, kurie būtų skirti
darželių statybai – savivaldybė juos išnuomotų privatiems
investuotojams. R.Šimašius teigia matantis nenorą formuoti sklypus
aplink savivaldybės turimus objektus – šiuos sklypus, mero nuomone,
būtų galima parduoti rinkos kaina ir pinigus panaudoti savivaldybės
bei valstybės reikmėms.
„Premjero pozicija – kad pasiūlymas yra nagrinėtinas“, –
sakė jis.
S.Skvernelis po susitikimo su Vilniaus meru žurnalistams
komentarų nepateikė.
Pasak A.Bogdanovo, NŽT pertvarką ketinama pradėti vasario
pabaigoje, kai bus pakeista jos struktūra – tuomet mažiau galios
turės NŽT vadovas, daugiau jos bus perduota pavaduotojams.
„Vasario mėnesį mes ją pradėsime, iš tikro, jau esame
pradėję pertvarką, bet konkretesnis žingsnis – naujos NŽT
struktūros tvirtinimas – planuojamas vasario paskutinę savaitę. Tos
struktūros tvirtinimas ir būtų NŽT pertvarkos pradžia. (...)
Struktūros dar kol kas nenoriu viešinti, tačiau atsiranda naujos
pavaldumo ribos, nes prieš tai visas pavaldumas suteiktas
direktoriui, dabar atsiras jo pavaduotojams. Mažės departamentų
skaičius, optimizuosime šiek tiek skyrių skaičių“, –
BNS A.Bogdanovas.
Žemės ūkio ministerija jau anksčiau skelbė NŽT pertvarką
pradedanti jau vasarį – planuojama sumažinti centrinio padalinio ir
Vilniaus skyriaus darbuotojų skaičių, peržiūrėti jo funkcijas.