„Vasario 14-ąją Seimas rinksis į neeilinį posėdį, kad
įstatymu uždraustų smurtą prieš vaikus. Tai mažiausia, ką
šiandien gali padaryti Seimas, nes dėl įstatymų ir sąvokų
turinio ginčijamasi jau ne vieną dešimtmetį, o problema
nesprendžiama“, – viešame kreipimesi sako Seimo pirmininkas.
„Kviečiu visus Seimo narius vasario 14-ąją balsuoti
atsakingai. Tik žinojimas, kad nelaimingi vaikai auga šalia,
nepadės šiems vaikams susidoroti su grėsmėmis. Turime inicijuoti
pokyčius. Vasario 14 dieną darykime viską, kas mūsų galioje, kad
užkirstume kelią smurtui prieš vaikus“, – ragino V.Pranckietis.
Jis teigia pastarosiomis dienomis susitinkantis su socialiniais
darbuotojais, jų stebimomis šeimomis, vaikais, ir tų šeimų
problemos panašios – alkoholis ir kitos priklausomybės, nedarbas,
socialinių įgūdžių stoka, vargas. Anot Seimo vadovo, tokiose
šeimose smurtas neretai tampa auklėjamąja priemone.
„Taip atsitinka dėl tėvų bejėgiškumo, nesuvokimo ir
kitokios patirties neturėjimo. (...) Fiziškai skriaudžiami ar
patiriantys kitokį smurtą namuose vaikai būna išsigandę,
nepasitiki savimi ir suaugusiaisiais, nepasakoja apie savo sunkumus.
Smurtas teigiamai nepakeičia nei vaiko elgesio, nei suvokimo, o tik
palieka skriaudos jausmą ir sukelia psichologines problemas,
lydinčias juos visą gyvenimą“, – sako parlamento vadovas.
Kaip teigiama Seimo Ryšių su visuomene skyriaus paskelbtame
pranešime, šiuo metu Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga 19
tūkst. vaikų. Pernai užregistruoti 1669 smurto prieš vaikus
atvejai. Kiekvienais metais iš šeimų paimama ir grąžinama apie
tūkstantį vaikų.
30–40 proc. socialinės rizikos šeimų socialinės paslaugos
teikiamos ilgiau negu 5 metus, kai kurioms šeimoms – net 14–17
metų, o padėtis šeimose negerėja. Lietuvoje vienam socialiniam
darbuotojui tenka apie dešimt socialinės rizikos šeimų.
Seimo pirmininkas savo pareiškimu taip pat kviečia visuomenę
nebūti abejingai, anot jo, pilietiškumas turi nugalėti atsainumą,
rūpestis – šaltą požiūrį.
„Socialiniai darbuotojai daro daug, bet negali užtikrinti
psichologinės pagalbos. Kai vaikams tenka patirti aplinkinių
abejingumą, pažeminimą, kai jie neretai atstumiami dėl tėvų
pasirinkto gyvenimo būdo, problemos gilėja, vaikai ima jaustis dėl
visko kalti. Matau, kad po itin žiaurių pastarųjų dienų įvykių
bendruomenės supratimas ir požiūris į vaikus bei tokias šeimas
keičiasi, kyla noras padėti. Bendruomeniniai ryšiai gali labai
daug, todėl noriu tikėti, kad jie stiprės. Visi privalome matyti
šeimas, kurios šiuo metu dėl kokių nors priežasčių atsiskiria
ar yra atskiriamos nuo bendruomenės. Tokioms šeimoms, ypač vaikams,
reikia mūsų visų“, – teigia V.Pranckietis.
Seime antradienį vyks neeilinė Seimo sesija, sušaukta po vaiko
mirtimi pasibaigusio žiauraus smurto protrūkio. Vaiko nužudymu
įtariami jo artimieji – motina ir patėvis.
Sesijos metu planuojama pateikti projektus, susijusius su vaikų
teisių apsauga, vienas jų – fizines bausmes vaikams taikyti
uždraudžiančios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
pataisos, taip pat būtų apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš
vaiką, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra.
Fizinis smurtas apibrėžiamas kaip „tiesioginiai ar
netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat
fizinės bausmės, sukeliantys tam vaikui skausmą, žalą arba
pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui“.
Seime jau ne vieną kartą bandyta įtvirtinti draudimą vaikams
taikyti fizines bausmes, tačiau nesėkmingai. Dalis parlamentarų
priešinosi siūlymui argumentuodami, kad tai būtų kišimasis į
šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti
vaikų.