„Po šita (smurto istorijos) skraiste mes bandome, man atrodo,
atimti bent kokį įrankį tėvams dėl vaikų auklėjimo. Aš manau,
kad vis dėlto turi būti priemonės paliktos tėvams auklėti
vaikus. Jei pažiūrėsime į Kėdainių įvykį, jei institucijos
būtų atsakingai reagavusios į šį įvykį, vaiko teisės,
prokuratūra, nebūtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tas vaikas
būtų gyvas“, – sakė P.Gražulis.
Prieš Seime planuojamą balsavimą dėl pataisų, kuriomis būtų
apibrėžtas visų rūšių smurtas prieš vaikus ir kartu
uždraudžiamos fizinės bausmės, P.Gražulis tvirtino, jog esamų
įstatymų pakanka, kad vaikai būtų apsaugoti nuo smurto.
„Pagrindinis dalykas, ko trūksta, tai ne įstatymų. Įstatyme
apibrėžta, kad už lengvą kūno sužalojimą numatyta iki dvejų
metų laisvės atėmimo, už vidutinį – iki penkerių metų laisvės
atėmimo, už sunkų – iki dešimt metų, už psichinę,
psichologinę prievartą – iki ketverių metų laisvės atėmimo.
Bausmės yra numatytos, jos pakankamai griežtos, tik nevykdomas
įstatymas ir labai nemažai abejingumo iš visuomenės“, –
frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu kalbėjo parlamentaras.
„Mes esame krikščioniškas raštas. Biblija, Senasis
Testamentas, Naujasis Testamentas yra Dievo išminties knyga.
Atsiverčiau ir skaitau, gal penkiolikoje vietų rašoma apie vaiko
pabarimą ir vaiko net fizinę bausmę diržu. Pacituosiu
porą: „Rykštė ir pabarimas teikia išminties, vaikas, paliktas
savo valiai, daro gėdą motinai.“ Kitas: „Kai gailisi rykštės,
nekenčia savo vaiko, o kai jį myli, rykštę pataiso.“ Tai yra ne
Gražulio, čia yra iš Švento Rašto paimti žodžiai. Mes turime
mylėti savo vaikus, gerbti ir rodyti meilę, bet neperlenkime
lazdos“, – savo poziciją dėstė P.Gražulis.
Tuo metu pirmadienį neeilinės sesijos išvakarėse Lietuvos
televizijos laidoje „LRT forumas“ dalyvavęs arkivyskupas Gintaras
Grušas į klausimą, ar Bažnyčia vienareikšmiškai yra prieš fizines
bausmes vaikams, atsakė, kad mušti vaikų negalima.
„Vaikas neturėtų būti mušamas, fizinių bausmių neturėtų
būti, tačiau su įstatymu yra ta problema, kad labai sunku
nubrėžti tą liniją. Jei tėvas rėkia ar griebia vaiką, kad
nekištų rankos į ugnį ar nebėgtų į gatvę, tai nėra smurtas,
tas yra gelbėjimas. Popiežius rašo, kad neturėtų būti
baudžiamas ar net aprėkiamas vaikas iš pykčio. Tai turėtų būti
daroma iš meilės. To įstatyme neįrašysi niekaip, bet principas,
kaip tu bendrauji su vaiku, ar iš pykčio, ar iš meilės... Bet
tėvas, kuris nesuvokia ar yra paveiktas svaigalų, nelabai atskirs
tuos dalykus. Tai labai svarbu, kad įstatyme būtų griežtai
nustatyta, kad reikia sveiko proto“, – dėstė G.Grušas.
Seimas antradienį susirinko į neeilinę vienos dienos sesiją,
per kurią svarstomi su vaikų apsauga susiję teisės aktų
projektai, surengta diskusija vaiko teisių apsaugos klausimais.
Pagrindinis darbotvarkės klausimas – balsavimas dėl Vaiko teisių
apsaugos pagrindų įstatymo priėmimo, siekiant uždrausti vaikams
taikyti fizines bausmes. Įstatymo pakeitimais taip pat būtų
apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką: fizinis,
psichologinis, seksualinis, nepriežiūra.
Seime per praėjusias kadencijas ne kartą bandyta įtvirtinti
draudimą vaikams taikyti fizines bausmes, tačiau nesėkmingai. Dalis
parlamentarų priešinosi siūlymui argumentuodami, kad tai būtų
kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra
auklėti vaikų.
