„Parengtų psichologų taip pat yra. Teismų duomenimis, būtent penki teismų psichologai per 2016 metus atliko, dalyvavo vidutiniškai 500 nepilnamečių apklausose, vadinasi, tai nėra neįveikiamas uždavinys“, – antradienį Seime pristatydama prezidentės teikiamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas sakė patarėja.
R.Svetikaitės tvirtinimu, per įstatymo įgyvendinimo laikotarpį reikėtų išspręsti etatų klausimą, ar psichologų etatai turi būti įsteigti konkrečiuose teismuose, ar turi būti sudarytas specialistų sąrašas.
Seimas neeilinėje sesijoje antradienį ėmėsi svarstyti Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis būtų įvesta prievolė visas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti tik specialiose patalpose ir dalyvaujant psichologui.
Pataisos turėtų įsigalioti nuo rugsėjo 1-osios.
Prezidentės teikiamam projektui po pateikimo Seimas pritarė vienbalsiai, tačiau dalis parlamentarų abejojo, ar bus spėta tinkamai pasirengti pataisoms įgyvendinti, nes prireiks ir papildomų lėšų, be to nuogąstauta, kad šiuo metu nepakanka tinkamai parengtų specialistų, galinčių tarpininkauti vaikams.
„Tiek policija, tiek prokuratūra kalba, kad norint atlikti deramai ikiteisminį tyrimą tenka laukti psichologų ir tų psichologų trūksta. Tai galbūt tai yra pasekmė to, kad Lietuvoje psichologinės, emocinės problemos yra gydomos medikamentais, o psichologų trūksta“, – teigė konservatorius Mykolas Majauskas.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis taip pat pabrėžė, kad nukentėjusių nepilnamečių, kuriuos reikėtų apklausti su specialistu, kasmet yra apie 3 tūkstančiai, dar keli tūkstančiai nepilnamečių turėtų būti apklausti kaip įtariamieji. Prokuroro tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo įstaigos neturi ir tinkamų patalpų tokioms apklausoms.
Anot R.Svetikaitės, siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą, numatyti reikiamas papildomas biudžeto išlaidas įstatymo įsigaliojimą būtų galima atidėti iki kitų metų sausio.
„Tai nėra esminis dalykas. Svarbu yra, kad įstatymas būtų priimtas ir kad būtų laiko jam pasirengti, įgyvendinti, priimti poįstatyminius teisės aktus“, – teigė R.Svetikaitė.
Dėl pataisų priėmimo Seimas balsuos vėliau antradienį.
Šalies vadovė pakeitimus Baudžiamojo proceso kodekse pasiūlė paaiškėjus, kad po smurto Kėdainiuose sausio pabaigoje miręs keturmetis nebuvo apklaustas, pernai lapkritį vykdžius tyrimą dėl įtariamo smurto prieš jį. Įtarimai dėl vaiko nužudymo naujame tyrime pateikti patėviui ir motinai. Pernai lapkritį, gavus signalą iš darželio dėl galimo smurto prieš tą patį vaiką, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet nuspręsta, kad berniukas galėjo susižaloti pats, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
Prezidentūra nurodo, kad nesiliaujantys smurto prieš vaikus atvejai „atskleidžia šiurpią tikrovę“, jog nukentėję vaikai lieka neišklausyti, teisėsauga jų apklausas atlieka neprofesionaliai arba apsiriboja tik suaugusiųjų liudijimais, dėl nekokybiškų apklausų ikiteisminiai tyrimai neretai nutraukiami, o galimi smurtautojai išvengia pelnytos bausmės.
Anot Prezidentūros, nukentėjusių nepilnamečių skaičius kasmet didėja. Pernai jų buvo 2777, iš jų fizinį smurtą patyrė 1051 vaikas. Tačiau iš 1048 pradėtų tyrimų 489 nutraukti, teismui perduoti 346.
Pasak prezidentės, privalomas psichologas vaikų apklausose padės teisėsaugai atlikti objektyvų bei operatyvų tyrimą ir išvengti lemtingų klaidų. Specialiuose apklausos kambariuose vykdomos apklausos apsaugos vaiką nuo galimos kitų asmenų įtakos, sumažins psichologinį spaudimą ir traumuojantį apklausos poveikį. Tokių patalpų šalyje šiuo metu yra 46.
Prezidentė taip pat siūlo Baudžiamojo proceso kodekse numatyti prievolę nepilnamečių apklausas stebėti vaiko teisių apsaugos specialistui, kad būtų apginti vaiko interesai.
