„Parengtų psichologų taip pat yra. Teismų duomenimis, būtent
penki teismų psichologai per 2016 metus atliko, dalyvavo
vidutiniškai 500 nepilnamečių apklausose, vadinasi, tai nėra
neįveikiamas uždavinys“, – antradienį Seime pristatydama
prezidentės teikiamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas sakė
patarėja.
R.Svetikaitės tvirtinimu, per įstatymo įgyvendinimo laikotarpį
reikėtų išspręsti etatų klausimą, ar psichologų etatai turi
būti įsteigti konkrečiuose teismuose, ar turi būti sudarytas
specialistų sąrašas.
Seimas neeilinėje sesijoje antradienį ėmėsi svarstyti
Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis būtų įvesta
prievolė visas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas
vykdyti tik specialiose patalpose ir dalyvaujant psichologui.
Pataisos turėtų įsigalioti nuo rugsėjo 1-osios.
Prezidentės teikiamam projektui po pateikimo Seimas pritarė
vienbalsiai, tačiau dalis parlamentarų abejojo, ar bus spėta
tinkamai pasirengti pataisoms įgyvendinti, nes prireiks ir papildomų
lėšų, be to nuogąstauta, kad šiuo metu nepakanka tinkamai
parengtų specialistų, galinčių tarpininkauti vaikams.
„Tiek policija, tiek prokuratūra kalba, kad norint atlikti
deramai ikiteisminį tyrimą tenka laukti psichologų ir tų
psichologų trūksta. Tai galbūt tai yra pasekmė to, kad Lietuvoje
psichologinės, emocinės problemos yra gydomos medikamentais, o
psichologų trūksta“, – teigė konservatorius Mykolas Majauskas.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis taip pat pabrėžė, kad
nukentėjusių nepilnamečių, kuriuos reikėtų apklausti su
specialistu, kasmet yra apie 3 tūkstančiai, dar keli tūkstančiai
nepilnamečių turėtų būti apklausti kaip įtariamieji. Prokuroro
tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo įstaigos neturi ir tinkamų patalpų
tokioms apklausoms.
Anot R.Svetikaitės, siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą,
numatyti reikiamas papildomas biudžeto išlaidas įstatymo
įsigaliojimą būtų galima atidėti iki kitų metų sausio.
„Tai nėra esminis dalykas. Svarbu yra, kad įstatymas būtų
priimtas ir kad būtų laiko jam pasirengti, įgyvendinti, priimti
poįstatyminius teisės aktus“, – teigė R.Svetikaitė.
Dėl pataisų priėmimo Seimas balsuos vėliau antradienį.
Šalies vadovė pakeitimus Baudžiamojo proceso kodekse pasiūlė
paaiškėjus, kad po smurto Kėdainiuose sausio pabaigoje miręs
keturmetis nebuvo apklaustas, pernai lapkritį vykdžius tyrimą dėl
įtariamo smurto prieš jį. Įtarimai dėl vaiko nužudymo naujame
tyrime pateikti patėviui ir motinai. Pernai lapkritį, gavus signalą
iš darželio dėl galimo smurto prieš tą patį vaiką, buvo
pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet nuspręsta, kad berniukas galėjo
susižaloti pats, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
Prezidentūra nurodo, kad nesiliaujantys smurto prieš vaikus
atvejai „atskleidžia šiurpią tikrovę“, jog nukentėję vaikai
lieka neišklausyti, teisėsauga jų apklausas atlieka
neprofesionaliai arba apsiriboja tik suaugusiųjų liudijimais, dėl
nekokybiškų apklausų ikiteisminiai tyrimai neretai nutraukiami, o
galimi smurtautojai išvengia pelnytos bausmės.
Anot Prezidentūros, nukentėjusių nepilnamečių skaičius
kasmet didėja. Pernai jų buvo 2777, iš jų fizinį smurtą patyrė
1051 vaikas. Tačiau iš 1048 pradėtų tyrimų 489 nutraukti, teismui
perduoti 346.
Pasak prezidentės, privalomas psichologas vaikų apklausose
padės teisėsaugai atlikti objektyvų bei operatyvų tyrimą ir
išvengti lemtingų klaidų. Specialiuose apklausos kambariuose
vykdomos apklausos apsaugos vaiką nuo galimos kitų asmenų įtakos,
sumažins psichologinį spaudimą ir traumuojantį apklausos poveikį.
Tokių patalpų šalyje šiuo metu yra 46.
Prezidentė taip pat siūlo Baudžiamojo proceso kodekse numatyti
prievolę nepilnamečių apklausas stebėti vaiko teisių apsaugos
specialistui, kad būtų apginti vaiko interesai.