Specialistų teigimu, teigiamų pokyčių naujasis įstatymas turės tiems į smurtavimą linkusiems asmenims, kuriuos dar gali paveikti prevencija, o štai niekaip neatsikratančius įpročio auklėti vaikus rykšte tėvus akylai stebės vaiko teisių apsaugos tarnybos.
Nuolat auganti pranešimų apie smurtą prieš vaikus statistika rodo, kad visuomenė vis mažiau toleruoja smurto faktus, o ir kaimynai nebus tokie atlaidūs – požiūrio “jų vaikas – ką nori, tą ir daro“ laikai baigėsi.
Kas laukia rytoj?
Tiesa, apie tai, kas pasikeis po šio teisės akto priėmimo, kol kas kalbama atsargiai. Advokatas dr. Justas Sakavičius, paklaustas, kas pasikeis eilinio lietuvio šeimoje priėmus minėtas pataisas, sakė: „Žmonėms dar kartą pasakyta tai, kas ir taip turėtų būti aišku, kad smurtas prieš vaikus nėra toleruojamas ir už jį net baudžiama. Tik kol kas dar žmonės neįsivaizduoja, kaip už smurtą baudžiama, kas už tai gresia.“
Advokato teigimu, pagrindinės smurto formos prieš vaikus buvo uždraustos dar iki šio įstatymų paketo priėmimo. „Dabar puikiai suveikė viešumas, jis paveikė ne tik eilinius piliečius, bet ir valdininkus. Jiems dabar bus daug aiškiai, kaip įstatymą taikyti darbe, jie drąsiau priims ryžtingus sprendimus, tai reglamentuos ne kokie nors tvarkų aprašai, o įstatymas“, – kalbėjo jis.
J.Sakavičiaus teigimu, suprantama, kad dabar padaugės pranešimų apie smurtą prieš vaikus, tik lieka neaišku, ar taip bus dėl to, kad priimtas įstatymas, ar dėl didesnio visuomenės informavimo šia tema.
„Daug įstatymų priimama tyliai, niekas apie juos nesužino ir realaus poveikio nematyti“, – mintimis dalijosi teisininkas.
Pašnekovo teigimu, įstatymai taikomi visiems, bet teisininkas teigė abejojantis, ar smurtaujančius prieš vaikus asmenis paveiks tik įstatymo priėmimas.
„Vaiko teisių apsaugos darbuotojams tai suteiks daugiau galių veikti, bet labai abejoju, kad jis sudrausmins paprastą, alkoholiu papiktnaudžiaujantį kaimo žmogų. Žinoma, yra kita kategoriją asmenų, vadinamųjų nenuolatinių smurtautojų, kurie skaito internetą, seka naujienas ir kuriuos paveiks ši žinia, – jie bus sudrausminti“, – kalbėjo teisininkas ir pridūrė, kad reikia ne tik žinoti, ką įstatymas draudžia, bet ir kokios pasekmės už jo nesilaikymą gresia.
Baudžiamoji atsakomybė liko tokia pat
Anot pašnekovo, būtina visuomenei išaiškinti, kas grės smurtautojams, keliantiems ranką prieš vaikus. „Ar tai bus baudžiamoji, ar administracinė atsakomybė ir kada bus naudojamos griežčiausios priemonės – vaiko paėmimas iš šeimos. Svarbu ir atsakingas paties įstatymo taikymas, kad mūsų vaiko apsaugos sistema netaptų panaši į norvegiškąją, kai dėl nepamatuoto skundo ar poelgio kenčia visa šeima ir pats vaikas“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak J. Sakavičiaus, apie tai, kas gresia smurtautojams, geriausiai turi žinoti vaiko teisių priežiūros specialistai, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad mušti ar kaip kitaip sukelti skausmą nevalia buvo ir anksčiau. Ši nuostata išlieka iš anksčiau priimtų įstatymų.
„Kiek žinau, naujo tokio nusikaltimo kaip vaiko mušimas įstatymų leidėjai neįvardijo, o naujuoju įstatymu sukonkretino smurto sąvokas. Tai, kas gresia smurtautojams, numato ir kiti įstatymai, kurie šiuo atveju nebuvo keisti. Juk nesikeitė nei Administracinių nusižengimų, nei Baudžiamasis kodeksai“, – kalbėjo teisininkas ir pridūrė, kad daugiau pokyčių numatoma dėl vaiko paėmimo iš šeimos.
Anot advokato, dabar institucijos veikiausiai atidžiau vertins ir griežčiau taikys įstatymo nuostatas.
M. Majauskas: „Tai tik pirmas žingsnis“
Konservatorių atstovas Mykolas Majauskas, paklaustas, kaip įstatymo priėmimas pakeis paprastų šalies šeimų gyvenimą, sakė: „Šis įstatymas yra simbolinis. Šiuo sprendimu Seimas atvėrė akis ir pripažino, kad smurtas Lietuvoje yra didelė problema.
Tai atskleidžia ne tik liūdna statistika, bet ir patyčių skaičius mokyklose, vaikų savižudybių, žuvusių dėl nepriežiūros ar nužudytų vaikų skaičiai. Šiandien Seimas žengė tik pirmąją žingsnį ilgame kelyje už saugią vaikystę.“
Politiko teigimu, Seimas turės priimti dar ne vieną sprendimą norėdamas užtikrinti, kad vaikai Lietuvoje augtų saugūs.
Politikas priminė vieną smurto atvejį Kaune, kai smurtautojas buvo išteisintas, nors savo atžalą auklėjo pagaliu ir kumščiais bei diržu.
„Teismas konstatavo, kad tėvas nenorėjo sukelti skausmo, bet siekė, kad jaunas žmogus eitų dorovės keliu. Šiuo atveju konkrečiai sakoma, kad bet kokia fizinė bausmė bus laikoma smurtu ir turės labai rimtas pasekmes. Tikiuosi, kad tokie sprendimai padės atsakingoms tarnyboms ir teisėsaugos institucijoms“, – sakė jis.
Anot M.Majausko, dažnai tėvai tikrai nenori žaloti savo vaikų, bet tiesiog nežino kitų auklėjimo formų ir ne iki galo suvokia fizinių bausmių pasekmes.
„Laukia labai ilgas darbas, kol visuomenės požiūris pakis, juk per vieną naktį gyvenimas nepasikeis“, – sakė pašnekovas.
Trys grėsmės lygiai
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad pagal naujausias įstatymo nuostatas Vaiko teisių apsaugos tarnyba, raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ar su vaikais dirbančių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, privalėtų tą pačią dieną susitikti su vaiku ir užsitikrinti galimybę su juo pabendrauti be apribojimų, t. y. nedalyvaujant ir negirdint tėvams.
Tarnybos specialistai turėtų išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, jei reikia, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su šeima. Jei pranešimas nepasitvirtintų, tarnyba nutrauktų jo nagrinėjimą.
Jei pranešimas būtų pagrįstas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal patvirtintą tvarką nustatytų vaiko situacijos grėsmės lygį. Tokie grėsmės lygiai būtų keturi – nuo nulinio iki trečio.
Dėl pirmo vaiko situacijos grėsmės lygio per penkias darbo dienas turėtų būti pradėtas vaiko atvejo nagrinėjimas, antras grėsmės lygis reikštų, kad vaiko atvejo nagrinėjimas būtų inicijuojamas per vieną darbo dieną ir jis būtų pradėtas stebėti savo gyvenamojoje vietoje.
Trečias vaiko situacijos grėsmės lygis būtų nustatomas, kai tėvai smurtauja prieš vaiką ar nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumui ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui. Tokiu atveju vaikas būtų skubiai paimamas iš atstovų ar jam nesaugios aplinkos, o tarnybos siųstų mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradėtų intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais.