Tai, kaip vienas stambiausių Lietuvos žemvaldžių susipynė su savo turtais Ispanijoje, jau galima vadinti žanro klasika.
Na, primiršo deklaruoti kažkokį šimtatūkstantinį turtą, tai primiršo. Kam nebūna? Ypač jei ne tik tas turtas, bet ir žmona kažkur už devynių kalnų ir devynių upių.
Bet štai valdžios pirmininkas įrodė galįs susipainioti net tokiame tiesiame reikale kaip fortepijono styga – kai pašaukė tautinį verslą susimesti Seimo fortepijonui, kuriuo nebūtų gėda skambinti Seime.
Tik kodėl tą instrumentą turi pirkti piliečiai, o ne pats Seimas ar jam vadovaujantis milijonierius, nesuprato niekas. Tad ir R.Karbauskio balsas tyruose liko be atsako.
Dar iškalbingesni – R.Karbauskio kūlvirsčiai tautinių drabužių motyvais. Iš pradžių jis visus pribloškė pareiškimu, kad valstybės šimtmečio proga padovanos visiems šalies pirmaklasiams po tautinį kostiumą. O tą drabužį pasiūs ne kas kitas, o pats maestro J.Statkevičius. Tik kas visa tai apmokės, liko neaišku.
O štai vakar specialios ir galingos tarptautinės konferencijos apie tautinio kostiumo svarbą proga jau paaiškėjo, kad jokių tautinių kostiumų R.Karbauskis „nedovanos“, bet „dovanos“ kažkokius tautiniais motyvais stilizuotus drabužius.
Tačiau kam nors vis tiek reikės už tai mokėti – ar tik ne 3 mln. eurų? Vėl kažkokie rėmėjai? Vakar J.Statkevičiui išsprūdo, kad R.Karbauskis ir buvusi jo dešinioji ranka Seime (ir galbūt kitur) G.Kildišienė yra „klientai“. Šis dizaineris nepigus, taigi ir jo klientai neturėtų būti skurdžiai. Logiškai mąstant, R.Karbauskis pirmasis turėtų atverti piniginę, kad kitąmet vaikučiai turėtų bent po tautinę liemenę. Ar ne per drąsus palinkėjimas?