Šiuose rinkimuose pergalė G.Landsbergiui buvo prognozuojama iš anksto, tačiau tik nedaugelis tikėjosi, kad ji bus tokia svaiginama – savo varžovus Vytauto Landsbergio anūkas nuo kelio nušlavė jau per pirmąjį turą.
Vieni tokios sėkmės priežastimi įvardijo įžvalgų G.Landsbergio sprendimą paankstinti rinkimus, kad dabartinio partijos lyderio kritikai nespėtų susitelkti. Kiti politikos naujoko sėkmės laurus vėl užkabino ant partijoje vis dar įtakingo senelio galvos, paskutinę akimirką pasiuntusio nedviprasmišką žinią: anūkas paliktas vienas, reikia jį ginti.
G.Landsbergiui sėkmingų rinkimų rezultatus komentavęs Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Giedrius Česnakas pareiškė, kad tokio palaikymo partijos lyderiui pavyko pasiekti ir dėl užimamos pozicijos – jis buvo labiausiai matomas partijos viduje ir turėjo geriausią sąveiką su skyrių vadovais, kurie turi galimybių paveikti balsuotojų pasirinkimą.
Taigi kokią paramą partijos skyriuose turi G.Landsbergis ir kurie partijos bendražygiai dabartiniam jos vedliui vis dėlto atsuko nugarą, į priekį praleisdami kitus kandidatus – Paulių Saudargą, Žygimantą Pavilionį ar Mykolą Majauską?
Į savo kraitį per praėjusį savaitgalį vykusius rinkimus G.Landsbergis susižėrė 5 539 balsus. Tai yra beveik 63 proc. visų šiuose rinkimuose dalyvavusių partijos narių balsai.
Iš viso balsavimo teisę turėjo 15 540 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių. Dalis jų savo balsus atidavė krikščioniškam partijos sparnui priskiriamam parlamentarui P.Saudargui. Jis surinko 1 696 balsus.
Ž.Pavilionis išskaidė balsus
Bet vadinamasis krikdemiškasis partijos sparnas blaškėsi tarp dviejų kandidatų. Dalis jų balsų (1 065) nukeliavo į Ž.Paviliono sąskaitą.
Dėl to kai kurie šio sparno atstovai griežia dantimis įžvelgdami G.Landsbergio klastą – esą buvęs diplomatas buvo specialiai mestas į rinkimų kovą, siekiant išskaidyti partijos vedlio kritikų balsus.
Ž.Pavilionis kritikavo partijos vadovybę dėl nepavykusių derybų su Ramūnu Karbauskio vadovaujama Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir net buvo įvardijamas kaip realus pretendentas vadovauti konservatoriams Seime.
Tačiau politikas po pokalbio su G.Landsbergiu savo kandidatūrą tada tyliai atsiėmė ir frakcijos vedlio postas pastarajam buvo užleistas be kovos. Kodėl tuomet Ž.Pavilioniui reikėjo veltis į naują mūšį, kurio jis aiškiai neturėjo galimybių laimėti? Toks klausimas G.Landsbergio oponentų stovykloje ėmė vėl skambėti po rinkimų.
Mažiausiai partijos narių simpatijų sulaukė buvęs jos kandidatas į Vilniaus merus M.Majauskas. Jo trofėjus gana kuklus – 577 balsai. Konservatoriai mano, kad į kovos ringą šis parlamentaras veržėsi norėdamas dėmesio, kuris jam būtinas norint ir vėl tapti kandidatu į sostinės mero postą.
Vilniaus konservatoriai M.Majauskui skyrė trečiąją vietą, tačiau nuo Ž.Pavilionio sostinėje jis atsiliko vos keliais balsais. Kur kas prasčiau čia sekėsi P.Saudargui.
Kai kur išniro aukščiau už vedlį
Tačiau kai kuriuose partijos skyriuose vedlio posto siekusiam P.Saudargui vis dėlto pavyko pasiųsti pavojaus signalą į G.Landsbergio štabą Vilniuje.
Vienas tokių signalų nuskambėjo partijos Lazdijų skyriuje, kur P.Saudargas surinko 122 balsus, o G.Landsbergis – 58.
Tiesa, šis pavojus G.Landsbergiui nebuvo netikėtas.
Šaltinių teigimu, akibrokštui buvo bandyta užbėgti už akių: dešiniųjų patriarchas V.Landsbergis prieš pat rinkimus partijos prezidiumui siūlė jo anūkui nesimpatizuojančiam skyriui uždrausti dalyvauti demokratijos šventėje, bet didelio palaikymo nesulaukė.
Nors G.Landsbergis ir stūmė skyriui vadovaujantį Lazdijų merą Artūrą Margelį iš partijos, senelio iniciatyvą sutiko irgi gana santūriai – partijos vedlys negalėjo nejausti jam nepalankių nuotaikų šiame skyriuje.
Nedidele persvara G.Landsbergis laimėjo ir Kaišiadoryse, kur didelę įtaką skyriui turi partijos vedlį šiuose rinkimuose rėmęs parlamentaras Mantas Adomėnas. Nuo antrojoje vietoje likusio Ž.Pavilionio šiame skyriuje G.Landsbergis atitrūko vos keturiais balsais.
Ž.Pavilionis partijos vedliui koją pakišo ir Kupiškyje. Šiame skyriuje jis surinko 53 partijos kolegų balsus, o G.Landsbergis – 47. Kalbama, kad tokiam rezultatui įtakos galėjo turėti kritiškai partijos vadovybės atžvilgiu nusiteikęs rajono meras konservatorius Dainius Bardauskas, išgarsėjęs, kai Šimonių miestelio gyventojams liepė nuplėšti ant naujametinės eglės užkeltą žvaigždę.
G.Landsbergiui dėl pokyčių partijoje nepavyko įtikinti ir vieno didžiausio Radviliškio skyriaus. Per 800 narių turintis skyrius, kuriame dominuoja krikščionys demokratai, stojo į P.Saudargo pusę. Jis šiame skyriuje surinko 296, o G.Landsbergis – 119 bendražygių balsų.
Už P.Saudargą balsavo ir Rietavo konservatoriai. Spėjama, kad tokį jų pasirinkimą lėmė šioje apygardoje į Seimą anksčiau rinktas konservatorius Jurgis Razma.
P.Saudargą pasirinko ir Širvintų skyrius. Koja į koją pagrindiniai varžovai žengė ir Kauno rajone. Šio skyriaus konservatoriai abiem kandidatams atidavė po 125 balsus.
Konservatoriai balsavo ir užsienyje, tiesa, negausiai. Antai, Vašingtone balsavo penki konservatoriai. Visi jie rinkosi G.Landsbergį. Londono skyriuje balsavo devyni konservatoriai – visi jie savo balsus atidavė už Ž.Pavilionį.
Liepsną gali įžiebti ginčai dėl pavadinimo
Ar gali būti, kad po triuškinamos G.Landsbergio pergalės po Seimo rinkimų partijoje kilusios aistros pagaliau nurims? Ar vis dėlto įmanomas skilimas tarp G.Landsbergio šalininkų ir jam oponuojančio krikščionių demokratų sparno?
Daugelis politikos ekspertų grėsmės partijos skilimui neįžvelgia. Prognozuojama, kad G.Landsbergis pirmojo savo pavaduotojo kėdę pasiūlys P.Saudargui, taip eliminuodamas bet kokias grėsmės. Kita vertus, tradiciškai šią kėdę konservatorių vedlys pasiūlo pagrindiniam varžovui. Manoma, kad ir šįkart tradicijos bus laikomasi.
Bet G.Landsbergis buvo sutrikdęs dalį partijos narių, kai po pergalingų rinkimų drąsiai prakalbo apie galimybę keisti partijos pavadinimą. Jis norėtų jį sutrumpinti iki Tėvynės sąjungos, išmetant žodžius „Lietuvos krikščionys demokratai“.
Anot šaltinių, toks žingsnis būtų galėjęs pastūmėti dalį partijos narių trenkti durimis. Ne veltui vėliau G.Landsbergis sušvelnino savo poziciją, pareikšdamas, kad partijos pavadinimo keitimas nėra partijos pirmininko prerogatyva. Tokį pasiūlymą turėtų teikti apačios, o jis žadėjo palaikyti. „Tačiau aš nebūsiu tas, kuris tai inicijuotų“, – traukėsi partijos bendražygių palaikymo sulaukęs politikas.