Gali būti, kad jų šlovės spinduliai apakino ir 57 metų stalių, kuris sumanė lėšų gyvenimui prasimanyti protezuodamas ir gydydamas dantis, o tai darė tiesiog bute.
Jokio medicininio išsilavinimo neturinčiam staliui vis dėlto pritrūko įgūdžių paslaugą atlikti kokybiškai, todėl klientai pasiskundė policijos pareigūnams, o pastarieji slaptos operacijos metu šią savaitę apsišaukėlį sulaikė.
Netrukus paaiškėjo, kad odontologu pasijutęs kaunietis jau anksčiau buvo teistas už tokią pat veiklą. Teismas jam skyrė laisvės apribojimo bausmę 2 metams, taip pat uždraudė naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims daiktus bei įrankius, susijusius su dantų gydymu ir protezavimu.
Galima sakyti, kad vyras apribojimų šiek tiek laikėsi, mat dantų gydymo procedūroms naudojo elektrikų reples, o grąžtu tapo patobulintas nagų šlifavimo prietaisas.
Vyro noras perprasti odontologo darbo ypatumus buvo nenugalimas, todėl ir po teismo nuosprendžio jis dantis protezavo mažiausiai 12 žmonių, už paslaugas susižėrė daugiau kaip 12 tūkst. eurų. Kartą nubaustas jis elgėsi jau atsargiau – bijodamas pasalos atidžiai apžiūrinėdavo teritoriją aplink namus, taip pat stebėdavo, ar sekliai neseka paskui klientus.
Kaip šis pseudoodontologas sugebėjo sumedžioti tiek patiklių aukų ir išsaugoti sveiką kailį net kelerius metus? Tiesiog užsakinėdavo skelbimus laikraštyje ir pranešdavo apie pigiai atliekamą dantų protezavimą.
Toks pasiūlymas kauniečių nestebino, mat Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai nuolat skelbiasi net nemokamai taisantys dantis – pasiūlymų galima rasti tiek ant gatvės apšvietimo stulpų greta Kauno klinikų, tiek internete.
Nors 57 metų vyras nelabai panašus į medicinos aukštumų siekiantį studentą, kauniečiai ryžosi jam patikėti savo dantis.
Šis nutikimas atskleidė, kad kauniečiams sunkiai sekasi atsisakyti įpročio naudotis neprofesionaliomis, pigiausiomis paslaugomis.
Prieš du dešimtmečius turbūt niekam nekildavo minčių senutėlį „Volkswagen Golf“ ar „Audi 80“ remontuoti specializuotame gamintojo automobilių priežiūros centre. Tai suprantama – išlaidos remontui būtų prilygusios automobilio kainai, todėl pasitarę bičiuliai automobiliams pritaikydavo net dulkių siurblio tarpiklius.
Retas vyras samdydavo santechniką pakeisti prarūdijusį vandens čiaupą vonioje. Nors tokiam darbui taip pat reikia specialių įrankių bei įgūdžių, čiaupo pakeitimas buvo laikomas beveik vyriškumo įrodymu.
Tuo metu moterys gausybę poilsiui skirto laiko praleisdavo skalbdamos vonioje, nes automatinė skalbimo mašina atrodė prabangi ir nepasiekiama svajonė. Namų šeimininkės net surasdavo kvailiausių paaiškinimų, kodėl tokio prietaiso negalima įsigyti.
Visa tai dar galima pateisinti ar paaiškinti, tačiau ką galvojo žmonės, savo sveikatą šiais laikais patikėję visiškai nepažįstamam vyrui, kuris protezuoti dantų atvykusiam pacientui pasiūlo įsitaisyti ant taburetės ir iš įrankių dėžės išsitraukia elektriko reples?
Tokiems taupuoliams vertėtų susimąstyti, ar verta eiti į polikliniką pas šeimos gydytoją. Geriau pasitarti su šarlatanu, kuris išklausys, meiliai šypsosis ir ištrauks iš pastalės nebrangaus antpilėlio, akimirksniu išgydančio nuo visų ligų.
O jeigu nutiktų nelaimė ir lūžtų ranka, galima kreiptis į statybininkus – jie tikrai greičiau ir pigiau subetonuotų nukentėjusią galūnę.
„Laikinoji sostinė“
