Pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos ir probacijos
tarnybų darbuotojai teigia jau kelerius metus išsakantys šiuos
priekaištus vadovybei, tačiau permainų nesulaukia.
Penkių Šalyje veikiančių probacijos tarnybų vadovai teigia ne
kartą apie tai informavę Kalėjimų departamentą, bet didesnio
finansavimo nesulaukę.
Problema itin paaštrėjo nuo 2012-ųjų, Seimui priėmus
Probacijos įstatymą. Tuomet tarnyboms funkcijų padaugėjo:
anksčiau tekdavo rūpintis tik lygtinai iš įkalinimo įstaigų
paleidžiamųjų priežiūra, o įstatymas įpareigojo rūpintis ir
tais, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, tikrinti, ar jie laikosi
įpareigojimo nakvoti namuose. Atsirado ir kitų papildomų prievolių
– nustatyti prižiūrimų asmenų blaivumą, ar jie nėra apsvaigę
nuo narkotikų.
Be to, priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą,
tarnybai tenka rengti ir smurto korekcijos programas, jei jas lankyti
įpareigoja teismas.
Pareigūnai kelia ir saugumo klausimą. Pavyzdžiui, Klaipėdos,
Panevėžio ir Šiaulių apygardų tarnybų darbuotojai, vykstantys
tikrinti nuteistųjų, gali pasikliauti ne tik savo derybiniais
įgūdžiais, bet ir dujų balionėliais, tuo metu jų kolegos Kauno
ir Vilniaus apygardose šių priemonių neturi. Tarnybų vadovai
atkerta, kad per keliolika metų nebuvo atvejų, kad dujų
balionėlius būtų reikėję panaudoti prieš žmones.
Du rajonai – vienas automobilis
Kalėjimų departamentui šiemet numatyta skirti beveik 71 mln.
eurų, 4,3 mln. iš jų – Probacijos tarnyboms.
Departamentas pripažįsta, kad didžiausia problema –
transportas: 49-iuose padaliniuose naudojamasi 37 automobiliais, tad
kai kurie turi jais dalytis.
„Vienas automobilis dalijamas dviem-trims rajonų probacijos
tarnyboms. Tad įsivaizduokite: mėnesį automobilis yra viename
rajone, mėnesį – kitame. Pareigūnai normaliai negali vykdyti savo
funkcijų“, – BNS sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų
federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
„Yra ir nežmoniški krūviai. Kas yra nustatyta Kalėjimų
departamento, kokie krūviai turėtų būti, tai jis kartais
viršijamas net 63 procentais. Tai reiškia, kad žmogus kartais dirba
turbūt už tris. O tu turi pakalbėti su probuojamu asmeniu, pokalbis
gali trukti ir tris valandas“, – pridūrė ji.
Tai patvirtina ir patys darbuotojai. Su anonimiškumo sąlyga BNS
kalbėjusi pareigūnė tvirtino, kad šių metų sausį įsigaliojus
Baudžiamojo kodekso pataisoms nuteistiesiems vis dažniau taikoma
probacija, tačiau pareigūnų liko tiek pat, darbo sąlygos
negerėja. Automobiliais tenka dalytis su kolegomis iš kitų skyrių,
jie yra menko pravažumo, tad į kai kurias vietas sudėtinga nuvykti.
Nors pas nuteistuosius ar paleistuosius iš įkalinimo įstaigų
vykstama dviese, ligos ar atostogų atveju tai turi daryti vienas
darbuotojas, paprastai – moteris. Kaip teigia pareigūnė, nepaisant
to, net ir po kelių incidentų su probuojamaisiais vadovybė
nesiteikė nupirkti dujų balionėlių, nors kolegos kitose apygardose
juos turi. Ji pažymi, kad anksčiau už pavojingas darbo sąlygas
būdavo skiriamas ir apie penktadalį algos sudarantis priedas, dabar
jo neliko.
„Vis dažniau pareigūnai kalba apie darbo keitimą, nes dirbti
darosi vis sunkiau. Tik tada, kai nuteistasis įvykdo nusikaltimą,
baksnojama į blogą pareigūnų darbą, tačiau žuvies be meškerės
nepagausi. Tas pats ir čia: kokios darbo sąlygos, tokie ir
rezultatai“, – BNS sakė moteris.
L.Soščekienė teigia, kad profesinė sąjunga ne kartą
kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą, ir į Teisingumo
ministerija, bet atsako nesulaukė.
Departamentas teigia, kad viena transporto priemone dalijasi ne
trys, o daugiausia du rajonai, o nauji automobiliai bus nupirkti per
dvejus metus.
„Vertinant probacijos pareigūnų krūvius ir naujai
iškylančius iššūkius, planuojama įsigyti dar dešimt
automobilių: penkis – 2017 metais ir penkis – 2018 metais“, –
nurodoma departamento BNS pateiktame atsakyme.
Veltui gaištamas laikas
Kad probacijos pareigūnai dirba sudėtingomis sąlygomis,
patvirtina ir jų vadovai. Vilniaus tarnybos direktorė Marta
Gavrilovienė sako, kad 2012-aisiais apygardai teko tikrinti 500
asmenų, ar jie nakvoja namuose, pernai tokių jau buvo 900.
Darbuotojų per tą laiką praktiškai nepadaugėjo, jų yra apie 50.
Kad darbuotojų krūvis neviršytų normos, apygardai reikėtų bent
6-12 naujų etatų.
Tarnyba taip pat turi septynis automobilius, trys iš jų
naudojami Vilniaus mieste, kur iš viso prižiūrima apie 1000
asmenų, dar 1000 yra aplinkiniuose rajonuose, juose specialistams
tenka verstis su keturiais automobiliais, tad vienu automobiliu,
pavyzdžiui, dalijasi Ukmergė ir Širvintos, Trakai ir Elektrėnai.
„Pareigūno tiesioginis darbas yra vykdyti nuteistųjų
priežiūrą, o jis pervarydamas automobilį juk priežiūros nevykdo.
Tai tam tikri resursai atitraukiami, gaištamas laikas, jis 2-3
valandas gaišta, o krūviai prižiūrimų asmenų yra nemaži“, –
aiškino M.Gavrilovienė.
Kauno apygardos probacijos tarnyba prižiūri didžiausią
teritoriją – jai tenka 18 iš 60-ies šalies savivaldybių. Jos
direktorius Saulius Rajunčius tvirtina, kad 13-oje padalinių,
įskaitant Kauno miestą, darbuotojai naudojasi septyniais
automobiliais. Tarnyba anksčiau turėjo aštuonias transporto
priemones, tačiau vieną prarado po pernai vykusio autoįvykio.
Naujas iki šiol nėra skirtas.
„Jau tiek rašyta, tiek kalbėta visuose sluoksniuose,
nebegalime. Paklauskite jų. Bendrauta buvo ne kartą. Tas klausimas
sprendžiamas daugiau nei metus laiko“, – teigė jis.
Pasak M.Gavrilovienės, nuo 2012-ųjų Kalėjimų departamentui
pretenzijos išsakomos kasmet.
„Dar laukiame, kada atsižvelgs“, – teigė ji.
Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Regimantas Mikaliūnas
antrino kolegoms, kad dėl transporto, ypač vykdant naktinius
patikrinimus, yra „šiokia tokia problema“, kurią pareigūnai
sprendžia bendradarbiaudami su policija. Iš viso tarnyba turi
septynis automobilius, aptarnaujančius dešimt padalinių, ir
netrukus turėtų sulaukti dar vieno.
Klaipėda, ką tik neseniai įgijusi naują mašiną ir iš viso
turinti aštuonis automobilius, problemą sprendžia kitaip: atskiros
transporto priemonės šiuo metu neturi tik Palangoje dirbantys
pareigūnai, tad jie sudarę panaudos sutartį dėl nuosavo
automobilio naudojimo.
„To žmogaus kompensacijoms automobilio naudojimui tarnybos
tikslas per mėnesį išeina apie 3 eurus“, – paaiškino jis.
Panevėžio apygardos probacijos Edmundas Toliušis sakė, kad
Panevėžyje, kaip ir Klaipėdoje, prižiūrimų asmenų yra
mažiausia, tad net ir vienai darbuotojai išėjus motinystės
atostogų likusiems krūvis nėra per didelis. Automobilių esą taip
pat pakanka, nors 10-yje iš 12 prižiūrimų savivaldybių kolegos
transporto priemonėmis dalijasi.
Vadovai: galva saugo geriau, nei balionėlis
Niekur nėra apibrėžta, kokias saugos priemones turi turėti
probacijos pareigūnai, sako M.Gavrilovienė. Ji įsitikinusi, kad
darbuotojai savo saugumą gali užtikrinti ir be balionėlių.
„Čia yra požiūrio klausimas – aš nemanau, kad jie mums
reikalingi, – teigė Vilniaus probacijos tarnybos direktorė. –
Pas mus yra moterys. Ar tikrai bus saugu? Iš jos dar tą balionėlį
atims. Reikia platesnės diskusijos, ar tikrai mus tie balionėliai
apsaugos.“
Jai pritaria ir Kauno apygardos tarnybos vadovas. Jo nuomone,
dujų balionėlis sukeltų dar didesnę įtampą ir galbūt daugiau
konfliktinių situacijų.
„Manau, kad probacijos darbutojo geriausia apsauga yra jo galva.
Aišku, nėra aprūpinami, kol kas darbuotojai nekėlė to klausimo.
Pas mus yra protingi darbuotojai, išmanantys savo dalyką ir nekyla
tokių rizikų“, – teigė S.Rajunčius.
Klaipėdos tarnybos vadovas Juras Kilijonas tikino, kad tokia
priemonė yra kiekviename ekipaže, kurį sudaro du žmonės, bet
panaudota, kiek jis pamena, buvo tik kartą. Ir tai – ne prieš
žmogų, o prieš šunį.
„Esame davę tas priemones, instruktavome, kokios gali būti
situacijos gyvenime, bet nei čia yra ginklas, nei ką. Nėra
nustatyta, kokios priemonės turi būti. Esame apsirūpinę apie
dešimt metų „dėl šventos ramybės“, bet panaudoti neteko“,
– aiškino R.Kilijonas.
Pasak jo, administracinėse patalpose darbuotojų saugumui taip
pat įrengti pagalbos mygtukai, sudarytos sutartys su saugos
tarnybomis, jos esant reikalui per kelias minutes gali atvykti į
vietą.
Panevėžio tarnybos vadovas E.Toliušis tvirtino, kad dujų
balionėlių saugumui pakanka, jie buvo panaudoti vos kelis kartus ir
tik prieš šunis. Esą tarp kolegų buvo svarstymų, ar nevertėtų
įsigyti elektroimpulsinių ginklų, tačiau, jo nuomone, to tikrai
nereikia.
Už Šiaulių apygardą atsakingas R.Mikaliūnas sakė, kad
tarnybos pareigūnai savotiškai atlieka ir psichologo funkcijas, tad
paprastai į smurtą linkę probuojamieji asmenys bendraudami
nusiramina. Nors Šiaulių regiono pareigūnai aprūpinami dujų
balionėliais, direktorius prisiminė vos vieną atvejį, kai
darbuotojams grasinta susidorojimu.
„Nėra buvę, net balionėlio niekada nėra panaudoję. Aš
dirbu jau 14 metų, niekada nieko panašaus nėra buvę“, –
patikino jis.
Profsąjungos: ginklas užtikrintų psichologinį saugumą
Pareigūnų profsąjungos atstovė L.Soščekienė neabejoja, kad
kiekvienas ilgiau dirbantis probacijos tarnybų darbuotojas
mažiausiai kartą yra susidūręs su grasinimais nužudyti ar
susidoroti, tačiau, anot jos, ikiteisminiai tyrimai dažnai
nutraukiami nustačius asmenų psichinį neveiksnumą ar dėl kitų
priežasčių. Jos nuomone, darbuotojai dujų balionėliais turėtų
būti aprūpinami vien dėl psichologinio komforto, kad esant reikalui
turėtų galimybę apsiginti.
„Daugiausia dirba moterys, 25-40 metų. Važiuoja pora moterų.
Jei atvažiuoja į tokią šeimyną, kur penki girti, geria iš
įkalinimo įstaigų grįžę, suprantama, kad ten nėra drąsu vykti.
Tad psichologinis saugiklis būtų tas balionėlis. Iš tikrųjų jie
yra turbūt mažiausiai apsaugoti iš statutinių pareigūnų“, –
dėstė L.Soščekienė.
Kalėjimų departamentas taip pat nemato didesnio poreikio
aprūpinti pareigūnus saugumo priemonėmis. Departamentas nurodo, kad
probacijos pareigūnų funkcijos nėra susijusios su jėgos
panaudojimu ar asmenų sulaikymu, tad kilus poreikiui jie pasitelkia
policiją.
„Didžioji dalis pareigūnų savigynos tikslams aprūpinti
dujiniais balionėliais ir apmokyti fizinės savigynos pagrindų“,
– nurodoma departamento atsakyme BNS.
Darbuotojų daugėja
Kalėjimų departamento duomenimis, pernai probacijos tarnybose
buvo papildomai įsteigta 20 naujų probacijos pareigūnų etatų,
padidintas darbo užmokesčio fondas – tam buvo skirta 324 tūkst.
eurų.
Departamentas nurodo, kad buvo gerinamos ir darbo sąlygos.
Remonto darbams Pasvalio, Panevėžio, Šiaulių, Akmenės,
Klaipėdos, Elektrėnų, Marijampolės, Kauno, Kėdainių ir Jurbarko
administracinėse patalpose skirta apie 140 tūkst. eurų.
Kalėjimų departamentas atlieka tyrimą, ar probacijos
pareigūnai tinkamai vykdė pareigas Kėdainiuose nužudyto
keturmečio istorijoje. Savo kaltę pripažįstantis, kaip įtariama,
keturmetį mirtinai sumušęs Gediminas Kontenis kalėjo už
narkotikų platinimą, o išėjęs iš įkalinimo įstaigos netrukus
vėl padarė nusikaltimą: suniokojo septynis automobilius, vėliau
moteriai sulaužė nosį ir sugadino jos automobilį, rudenį
išdaužė parduotuvės langą. Jis buvo nuteistas metams ir
dešimčiai mėnesių bausmę atidedant, probacijos pareigūnai jį
stebėjo. Po nelaimės Kalėjimų departamento vadovybė nusprendė
laikinai neskirti Kauno apygardos probacijos tarnybos vadovo Saulius
Rajunčiaus į Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo pareigas.
Dėl probacijos specialistų veiksmų tyrimas buvo atliekamas ir
2015 metais, kai Kelmės rajone, Kražiuose, į probacijos registrą
įtrauktas Rimantas Bekintis nužudė keturias moteris. Nuteistojo
priežiūrą organizavusios Šiaulių probacijos pareigūnės
susilaukė tarnybinių nuobaudų nustačius, kad jos neužtikrino
efektyvaus darbo organizavimo.