Nors visuomenės spaudimas privertė Seimo narius įstatymais uždrausti bet kokį smurtą prieš vaikus, pirmosios 100 Seimo darbo dienų atrodo apverktinai.
Žurnalisto Mariaus Jančiaus ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Lietuvos Respublikos Seimas dirba 100 dienų. Kuo galit pasigirti?
– Seimas dirbo 66 dienas, o 100 dienų yra kalendorinių dienų. Pasigirti yra daug kuo. Vien rudens sesijoje buvo daug tęstinių darbų, likusių nuo praeitos kadencijos. Buvo suformuota Vyriausybė, patvirtintas biudžetas, dalis įstatymų nukelta.
Darbo kodeksas nukeltas pusei metų, kad Trišalė taryba galėtų išdiskutuoti, žmonės įstatyme turėtų daugiau galimybių. Buvo, berods, 27 plenariniai posėdžiai, priimta virš 200 įvairių teisės aktų, iš jų 100 įstatymų. Tikrai buvo daug padirbėta ir nuveikta.
– Jūsų partnerių socialdemokratų kol kas dar lyderis Algirdas Butkevičius tiesiai šviesiai pasakė, kad tarp valdančiųjų nevyksta jokių diskusijų, koalicijos taryba neveikia, nesirenka.
Pasak jo, patys „valstiečiai“ pripažįsta, kad jų frakcijoje iš esmės sprendimus priiminėja keli žmonės, visi kiti tik balsuoja. Ar A. Butkevičius šmeižia, ar didžiausia Seimo frakcija yra tik, dovanokit, piemens vedžiojamos avelės?
– Nenaudočiau žodžio šmeižia. Kiekvienas turi teisę reikšti savo nuomonę ir jis tą reiškia, turbūt, be didelių emocijų. Žinoma, veikia ir tai, kad partija yra rinkimų etape. Parodyti savo svarbumą gali kiekvienas partijos narys. Tikrai tariamės, kiekvieną kartą susirenkame, abiejų partijų aktyvai susirenka prieš bet kurį sprendimą.
Niekaip negalėtume pasitraukti nuo bendrų sprendimų ir net sulaukiame labai gerų patarimų, kaip priimti, išspręsti. Dėl partijos, kad maža dalis priima sprendimus, tai diskusijos vyksta, Valstiečių ir žaliųjų frakcija yra susiskirsčiusi į komitetus, kuriuose tie, kam rūpi, atskirai svarsto klausimus.
Pavyzdžiui, šiandienos aktualija turbūt yra miškų klausimas ir jį diskutuoja tie, kurie supranta, žino, ką kalbą ir tiems, kuriems tai yra aktualu, o aktualu, aišku, visai Lietuvai. Taip pat diskutuojame ir su koalicijos partneriais. Net nebūtų pagrindo kalbėti apie tai, kad nevyksta diskusijos. Galbūt, žmonės tikisi daugiau diskusijų. Taip, manau, kad į diskusiją pakviesti galima ne tik iš vienos, bet ir iš kitos pusės. Aš dalyvauju visur, kur mane kviečia.
– Jūs atėjote į pareigas su labai gražiu noru pakelti Seimo reputaciją.
– Jis vis dar neištirpęs.
– Taip, bet per tas, kaip sakote, 66 darbo dienas matėme G. Kildišienės skandalą, R. Karbauskio slėpynes ir karą su žiniasklaida. Anoks čia reputacijos kėlimas?
– Kiekvienas yra laisvas Seimo narys elgtis taip, kaip jam išeina. Kiek tai priklauso nuo manęs, kaip užėmusio šias pareigas asmens, stengiuosi padaryti tiek, kiek galiu. Mano galimybės turės atsispindėti Seimo narių teisių ir pareigų įstatyme, kur visi žmonės laukia, kad būtų įteisintos atostogos. Taip pat formuojant Seimo įvaizdį buvo padaryta klaidų, bet tai buvo asmeninės klaidos, nuo kurių negalime labai pasislėpti ir turime jas pripažinti.
– Sausio 13-osios išvakarėse jūs pasikvietėte Rusijos ambasadorių, spaudėte ranką ir sakėte, kad Rusija yra didi šalis. Tokie žodžiai jums išsprūdo dėl nepatyrimo ar jūs ir toliau manote, kad sausio 13-ąją reikia ne Lietuvą, o Rusiją vadinti didžia šalimi?
– Jis atėjo ne sausio 13-ąją, o kelios dienos prieš, tą savaitę. Jo susitikimas buvo nukeltas, nes tuo metu, kai jis turėjo įvykti, buvo nušautas Rusijos ambasadorius Turkijoje. Susitikimas neįvyko ir jį nukėlė į dieną, kuri tuo metu buvo laisva. Jau esu atsakęs, kad Rusija nėra ta šalis, kurią turėtume ypatingai išskirti, parodyti ar pademonstruoti.
– Tačiau tai buvo jūsų citata, tai nėra kažkieno perpasakoti žodžiai.
– Jei tai yra citata, galbūt turėjau omenyje didelę šalį, o ne kažkokią iškilią, didžią ar būčiau jos politikos gerbėjas. Tikrai ne.
– Gruodį, kai buvo svarstomos Civilinio kodekso pataisos dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo, sujudus žiniasklaidai, kad gali būti varžoma žiniasklaidos laisvė, jūs pasakėt frazę, kuri privertė suglumti.
Jūs teigėte ir aš tai girdėjau, kad neva priimkim griežtesnes formuluotes, bet žiniasklaida tegu nenuogąstauja, nes svarbiausia ne tai, kas įrašyta kodekse, bet tai, kaip bus taikoma praktikoje. Išgirsti tokį požiūrį iš įstatymus leidžiančios valdžios lyderio yra labai neįprasta?
– Keistai bandote interpretuoti. Manau, kad jūs girdėjote tai, ką norite girdėti, o mes visą laiką labai aiškiai kalbėjome apie žiniasklaidos laisvę, kad žiniasklaida turi būti nepriklausoma ir laisva. Visiškai nereiktų taip įsigilinti ar mano kalbai priduoti tokių emocijų, kokių tikrai nebuvo.
– Emocijų nebuvo, bet jūsų žodžiai buvo: svarbu ne tai, kas įrašyta, bet kaip taikysime. Ar normalu taip sakyti?
– Šitas susitarimas buvo praeitos vyriausybės teikimas ir palikta mums, kaip palikimas. Mes lyg turėjome įdėti pagal senąjį susitarimą. Po to su žiniasklaida susitarėme, kad to klausimo visiškai nebeliečiame ir nebededame. Turbūt galėtume galvoti, koks yra rezultatas, o ne koks buvo procesas. Manau, kad rezultatas dabar tenkina abi puses.
– Rezultatas kaip rezultatas, bet galvojam ir apie tai, ką kalba Seimo pirmininkas. Turbūt tai irgi yra svarbu?
– Taip. Ir Seimo pirmininkas turi mokytis kalbėti.
– Per rinkimų kampaniją žadėta buvo daug – dėl emigracijos, regionų atskirties mažinimo. Ką Seimas nuveikė šioje srityje?
– Kalbėjom, kad yra 66 darbo dienos arba 100 dienų. Pasakyti, kad Seimas jau šiandien turėjo būti nuveikęs, kad emigracija sumažėtų – taip, yra einama į mokslo reformą, kitas reformas, bet tai yra procesas.
Programa yra ketveriems metams, o ne trims mėnesiams. Jei jau dabar galėtume turėti rezultatą, ar tai galėtų būti mūsų Vyriausybės ar Seimo rezultatas? Tai turėtų būti ankstesnių kadencijų rezultatas. Dabar turime ankstesnių kadencijų rezultatą – emigraciją. Tai yra paveldėta problema, mes negalime lengvai jos išspręsti per tris mėnesius.
– Seimo nariams yra uždrausta automobilius nuomotis už parlamentines lėšas, bet jie toliau sėkmingai nuomojasi iš įvairiausių bendrovių, neturinčių nieko bendra su lizingo veikla.
Ar normalu, kad skambinant džiaugsmo varpais apie vaistų kainų mažinimą, praeitos savaitės R. Karbauskio ir A. Verygos spaudos konferencijoje, kai kurie Seimo nariai nuomojasi automobilius iš farmacijos bendrovių?
– Nežinau tokių faktų. Ne mūsų pareiga yra tikrinti, iš ko jie nuomojasi. Mes negalime persekioti kiekvieno Seimo nario, bet ta problema, man atrodo, jau yra išspręsta, nuomos padarytos iš ten, kur turėtų būti. Jei dar yra likę, žiniasklaida turi darbo – pagarsinkite ir tada klausime.
– Tačiau kaip jūs tai vertintumėte? Tai žmogus ne iš „valstiečių“ frakcijos ir ne valdančiosios frakcijos.
– Aš pats moku už mašinos lizingą ir nesugalvočiau nuomoti ar lizinguoti iš kokios nors vaistininkų bendrovės. Turbūt iš karto turėtume galvoti, kaip tai sueina su kitais sprendimais, kodėl iš ten atsiranda. Visada turime surasti tikslą, kodėl žmogus yra priėmęs tokį sprendimą ar kodėl turi tokią galimybę. Tos galimybės turėtų būti daug skaidresnės, negu iki šiol buvo.
– Kokie svarbiausi darbai laukia pavasario sesijoje?
– Pirmiausia dar laukiame Vyriausybės programos, kurią jie žadėjo pateikti kitą trečiadienį – po Vyriausybės posėdžio ji jau bus. Esame gavę dalį prezidentės siūlomų projektų, analizuojame juos, kokia tvarka turėtume sudėti. Mano asmeniški planai yra tie, kurie galėtų prisidėti prie Seimo įvaizdžio, ko žmonės nemėgsta, kad Seimo nariai neturi formaliai įteisintų atostogų – padaryti tokius sprendimus būtų labai naudinga.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.