Šių raidžių lietuviškoje abėcėlėje nėra.
Pagal LVAT sprendimą, lietuviškame dokumente vardas bei pavardė
turi būti įrašyti ir lietuviškais, ir nelietuviškais rašmenimis
bei nesugramatinta forma „Alexia Gorecki-Mickiewicz“.
Anot Europos žmogaus teisių fondo, kurio darbuotojai teisme
atstovavo garsaus poeto giminaitei, teismas pripažino privataus
gyvenimo apsaugos ir originalios asmenvardžių rašybos reikšmę
šioje byloje.
Nagrinėdamas šią bylą LVAT pabrėžė, kad pagal galiojantį
teisinį reglamentavimą bei Konstitucinio Teismo doktriną, Lietuvos
piliečių vardai ir pavardės pase negali būti rašomi tik
kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis. Kita vertus, LVAT teigia, kad
Konstitucijai neprieštarautų, jeigu to paties paso kitų įrašų
skyriuje asmens vardą ir pavardę būtų galima įrašyti
nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to
pageidauja.
„Nors tokio teisinio reglamentavimo nėra, tai savaime negali
būti pagrindas atsisakyti paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą
ir pavardę įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta
forma“, – teigiama LVAT pranešime.
Priimdamas sprendimą LVAT tvirtina rėmęsis Europos Sąjungos
Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija,
„kurioje naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstama
sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir
valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir
pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra
proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų“.
Į teismą dėl nepilnametės dukters vardo ir pavardės rašymo
kreipėsi A.Mickevičiaus proproanūkis Romanas Goreckis-Mickiewiczius
(Romanas Goreckis-Mickevičius).
Jo duktė gimė Lietuvoje, atitinkamai nepilnametei buvo išduotas
gimimo liudijimas, o vėliau – Lietuvos ir Prancūzijos pasai.
Mergaitė turi dvigubą pilietybę. Visose šiuose dokumentuose
nepilnametės vardas ir pavardė buvo užrašyti originalia forma, t.
y. su raidėmis „x“ ir „w“. 2010 metais išduotas Lietuvos
Respublikos pasas baigė galioti. Pateikus prašymą dėl naujo paso
išdavimo Migracijos valdyba atsisakė išduoti dokumentą, kuriame
būtų nesulietuvintas vardas ir pavardė.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai spalio 10 dieną
nusprendė panaikinti Migracijos valdybos sprendimą ir įpareigojo
išduoti naują pasą išlaikant originalią asmenvardžio rašybą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas antradienį šį
sprendimą pakeitė, įpareigodamas įrašyti abi asmenvardžio
versijas.
Pareiškėją teisme atstovaujančios advokato padėjėjos Evelina
Baliko nuomone, toks sprendimas kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Anot teisininkės, neaišku, koks įrašas bus asmens tapatybės
kortelėje, ar originali vardo ir pavardės versija laikytina
oficialia, jei ne, kokiu pagrindu sukuriama lietuviška versija, jei
Gyventoju registre įrašyta „w“ ir „x“.
Anot Europos žmogaus teisių fondo pranešimo, dar keliasdešimt
panašių bylų laukia teismų sprendimų. Kovo pradžioje Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas skelbs galutinius sprendimus
Wardyn ir Pauwels bylose.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos
piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais
rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai
kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Praėjusios kadencijos Seime svarstyti du alternatyvūs projektai:
vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės
raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą
papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką
pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje
tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė
grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir
santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia,
kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių
kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
Naujos kadencijos Seimas šio klausimo dar nesvarstė.