Poeto provaikaitis siekia, kad Lietuvos pilietybę turinčios jo
dukros asmens dokumentuose pavardė būtų įrašyta su „w“, taip
pat, kad būtų išlaikyta ir vardo Alexia su „x“ rašyba.
Žemesnės instancijos teismas jau yra įpareigojęs Vilniaus
policijos Migracijos valdybą įrašyti asmenvardžius taip, kaip to
pageidauja pareiškėjai. Sprendimą Migracijos valdyba apskundė.
Prancūzijos pilietis Romanas Goreckis – Mickiewiczius
(Mickevičius) anksčiau kalbėdamas su BNS stebėjosi, kad jo
Lietuvos ir Prancūzijos pilietybę turinčiai dukrai anksčiau
išduotame pase buvo įrašyta tiek originali pavardė, tiek ir vardas
Alexia, tačiau 2015-aisiais siekiant pratęsti paso galiojimą
atsisakyta įrašyti nesulietuvintą vardą ir pavardę. Jis pažymi,
jog Vilnius ir yra unikalus dėl savo daugiakalbystės, tačiau šie
sprendimai piliečius esą skirsto į „pirmarūšius ir
antrarūšius“
„Dabar ji gali keliauti su prancūzišku pasu. Bet aš galiu
suprasti tuos žmones, kurie turi tik lietuvišką pasą – tai yra
baisu, nemalonu, ypač dėl to, kad anksčiau tai buvo galima, dabar –
nebe (...). Tai yra absurdiška“, – BNS sakė jis.
LVAT pirmadienį nusprendė, jog prancūzo ir lietuvės sūnaus,
Lietuvos piliečio pase jo pavardė Jaquet turi būti įrašyta ir
originaliai, ir sulietuvintais rašmenimis, t.y. Žakė. Teisėjų
kolegija vadovavosi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, jog pavardės
asmens dokumentuose Lietuvoje rašomos tik lietuviškais rašmenimis,
taip pat išaiškinimu, kad originali rašyba yra nedraudžiama kitų
paso įrašų skyriuje.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos
piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais
rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai
kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens
dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas
įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso
puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių
rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės
pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50
tūkst. parašų.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir
santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia,
kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių
kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.