V.Medvedevas buvo kremuotas Lenkijoje, o urna palaidota Kaune palaikius jį A.Banišausku.
I.Snarskytės sūnaus kūnas šiuo metu yra Kėdainių krematoriumo patalpose, tačiau palaidoti jo kol kas negalima, nes kaip A.Banišauskas jau yra palaidotas kitas asmuo – V.Medvedevas.
„Morgo darbuotojai ir teisėsaugos pareigūnai pademonstravo visišką nekompetenciją. Manęs net nebuvo atsiprašyta“, – piktinosi I.Snarskytė, penktadienio rytą atvykusi į Kauno apylinkės prokuratūrą rašyti pareiškimo dėl bylos iškėlimo atsakingiems darbuotojams už aplaidumą.
Žuvo trys žmonės Tragiška avarija įvyko vasario 24-osios popietę Kelmės rajone esančiame Lyduvėnų miestelyje. Mikroautobusu „Volkswagen Caravelle“ važiavo penkiese – netoliese, Padubysio kaime, esančios sodybos priklausomybę turintiems žmonėms įkūrėjas 46 metų Žanas Talandis su savo dviem mažamečiais sūnumis, sodybos gyventojai A.Banišauskas ir V.Medvedevas.
Nesuvaldyta mašina trenkėsi į tilto atitvarus ir įkėlė į Dratvinio upę.
Per avariją žuvo A.Banišauskas, V.Medvedevas ir geraradystės akcijomis garsėjančio Ž.Talandžio 6 metų sūnus.
A.Banišausko motinai I.Snarskytei vietos gyventojai pasakojo, kad pagalbos tarnybų teko laukti net kelias valandas.
Apie tragediją moteris sužinojo iš žiniasklaidos atstovų. I.Snarskytė tvirtino iš viso nesulaukusi policijos pranešimo, kad sūnus žuvo.
Kitą dieną po avarijos policijos suvestinėse buvo pažymėta, jog vairuotojas dar nėra nustatytas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad prie vairo sėdėjo A.Banišauskas.
Artimiesiems kilo abejonių
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus (morgo) atstovai tariamo A.Banišausko kūną motinai atidavė antradienį.
V.Medvedevui ant peties buvo tatuiruotė kaip ir A.Banišauskui.
„Morgo darbuotojui prasegus maišą nepažinau sūnaus“, – prisiminė I.Snarskytė.
Tačiau svetimo žmogaus kūną ji pasiėmė manydama, kad tai vis dėl to yra jos sūnus.
I.Snarskytė tvirtino, jog ją suklaidino tatuiruotė.
„Kūnas buvo nugrimuotas, galva sudaužyta, lūpos susiūtos“, – pasakojo kaunietė.
Tariamas A.Banišauskas buvo pašarvotas Kauno laidojimo namuose.
Velionio draugai ir giminaičiai ėmė sakyti motinai, jog čia – ne jis.
Tačiau žmonės dėl to nebuvo visiškai tikri – svarstė, kad įspūdis, kūnui ilgą laiką išbuvus vandenyje, gali būti apgaulingas.
Trečiadienį tariamo A.Banišausko kūnas buvo kremuotas Lenkijoje, o ketvirtadienį įvyko laidotuvių ceremonija – urna su velionio pelenais pristatyta į Kauno Eigulių kapines. Visi manė, kad ten – A.Banišauskas.
Atvožę karstą aiktelėjo
A.Banišausko motina ketvirtadienį per gedulingus pietus sulaukė Lyduvėnų kaimo (Kelmės r.) bendruomenės nario skambučio.
„Pasakysime labai negerą naujieną – palaidojote ne savo sūnų“, – išgirdo I.Snarskytė.
Tiesa išaiškėjo, Lyduvėnų bendruomenės atstovams penktadienį atvykus į Šiaulių morgą.
Vietos gyventojai tikėjosi išvysti V.Medvedevo kūną, tačiau morgę atidengę karstą, aiktelėjo – jame gulėjo A.Banišauskas.
Su žmona išsiskyręs V.Medvedevas turėjo būti pašarvotas Lyduvėnų miestelyje, šio krašto gyventojai ketino pasirūpinti ir jo laidotuvėmis. Tačiau vietoj jo į šarvojimo salę buvo atvežtas A.Banišauskas.
Kilus triukšmui A.Banišausko kūnas buvo nugabentas į Kėdainių krematoriumą, bet kremavimo procedūra dar nėra atlikta.
Motina norėtų savo sūnų kremuoti ir palaidoti urną bet iškilo netikėtos kliūtys – jau oficialiai įregistruota, kad A.Banišauskas atgulė Eigulių kapinėse, yra mirties liudijimas. Jo vardu palaidotas kitas žmogus.
„Tikrasis mano sūnus Kėdainių krematoriume pažymėtas kaip nežinomas asmuo. Be dokumento sūnaus negalima kremuoti“, – sielvartavo I.Snarskytė.
Pareigūnai siuntinėjo vieni nuo kitų
Tą pačią dieną nuvykusi į Lyduvėnus motina įsitikino – karste iš tikrųjų gulėjo jos sūnus.
Moteris nuvyko į Kelmės policiją, bet sutrikę pareigūnai nieko paaiškinti negalėjo.
Anot I.Snarskytės, iš pradžių pareigūnai ignoravo jos priekaištus, tačiau jai pradėjus šnekėti teisine kalba, tonas pasikeitė.
I.Snarskytė ėmė teirautis pareigūnų, kaip buvo atlikta pirminė avarijos vietos apžiūra, kodėl apie nelaimę nebuvo iš karto pranešta artimiesiems – sūnus turėjo asmens dokumentus.
„Klausiau policininkų, kodėl nebuvau pakviesta atpažinti sūnaus. Nebuvo tinkamai apžiūrėta įvykio vieta, nenustatyta mano sūnaus tapatybė. Į morgą policininkai turėjo vykti tik nustatę tapatybę“, – piktinosi moteris.
Ketvirtadienį I.Snarskytės telefonas ėmė kaisti nuo skambučių.
„Skambino ir policininkai, ir prokurorai, nors iš pradžių mėtė ragelius. Manęs iki šiol niekas net neatsiprašė – likau kalčiausia, kad neatpažinau sūnaus“, – pasakojo I.Snarskytė.
Moteris klausė, ką jai daryti, kaip palaidoti sūnų, bet buvo siuntinėjama iš vietos vietos kitą – važiuokite į Kėdainių prokuratūrą. Kėdainių pareigūnai sakė, kad vyktų į Kauno prokuratūrą, o Kaune išgirdo turinti vykti į Telšių prokuratūrą.
Kai moteris pakėlė vėją, ketvirtadienio vakarą į Lyduvėnus atvyko keturi policijos pareigūnai: „Praėjus beveik savaitei nuo avarijos, jie atvažiavo paimti mano sūnaus pirštų atspaudų, reikalingų tapatybei nustatyti. Tačiau jis jau buvo išvežtas į krematoriumą.“
I.Snarskytei reikės rašyti prašymą, kad būtų panaikinta kremacija A.Banišausko vardu jį supainiojus su V.Medvedevu: „Užuot sėdėjusi prie sūnaus ir gedėjusi, dabar turiu spręsti teisinius kazusus.“
A.Banišausko artimieji siekia, kad įvyktų urnos perlaidojimo ceremonija Kauno Eigulių kapinėse, bet nežinia, kada tai pavyks padaryti.
Teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus darbuotojai dokumentuose klaidingai rašė, kad A.Banišauskas buvo keleivis.
Sukrėsta kaunietė tvirtino padarysianti viską, kad pasiektų teisybę.
„Kalbėjausi su Šiaulių morgo atstovais, bet taip ir nebuvo paaiškinta, kodėl supainioti kūnai, kas už tai atsakingas. Girdėjau, kaip morgo sanitarės ėmė bartis tarpusavyje“, – prisiminė I.Snarskytė.
Penktadienį I.Snarskytė iš Kauno prokuratūros išvyko į Šiaulių morgą, o iš ten važiuos į Kėdainių krematoriumą, kur yra jos sūnaus kūnas. Ten atvyks ir Telšių policijos tyrėja, surengsianti A.Banišausko atpažinimo procedūrą.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Aušros Blaževičienės komentaras:
„Žuvusių vyrų tapatybė buvo nustatyta įvykio vietoje, dėl jos nekilo jokių abejonių. 1982 metais gimęs vyras (A.Banišauskas. – Red.) į kelionę buvo pasiėmęs asmens dokumentus, turėjo pasą ir vairuotojo pažymėjimą. Tapatybė tikrai nebuvo nustatyta vien pažiūrėjus į veidus.
Nekilus abejonių dėl tapatybės motina iškart po avarijos nebuvo pakviesta atpažinti sūnaus.
Abu kūnus pareigūnai po eismo nelaimės perdavė laidojimo paslaugas teikiančiai įmonei, paskui jie buvo pristatyti į Valstybinės teismo medicinos Šiaulių skyrių.
Todėl policijai sunku spręsti, dėl kokių priežasčių žuvusieji buvo supainioti.
Policija deda viskas pastangas, kad kilusios problemos būtų kuo greičiau išspręstos ir moteris galėtų palaidoti savo sūnų. Nuoširdžiai stengiamės jai padėti. Jau šiandien, penktadienį, pakartotinai bus identifikuotas žuvusysis.“
Kėdainių krematoriumo vadovo Vytenio Labanausko komentaras:
„Vienintelio šalyje veikiančio Kėdainių krematoriumo vadovas V.Labanauskas teigia, kad tokia situacija galėjo susiklostyti ir dėl įstatymų nesilaikymo.
„Vieno žuvusiųjų, kuriam pirmam klaidingai nustatyta tapatybė, kūnas buvo išvežtas kremuoti į Lenkiją. Nuo tokių tapatybės nustatymo nesusipratimų papildomai turėtų apsaugoti mirusiojo pasas, dar vadinamas „laissez-passer“.
Tai leidimas, išduodamas norint oficialiai išvežti palaikus per sieną. Lietuva yra pasirašiusi Strasbūro susitarimą, ratifikuotą dar 2009 m., o reikalavimas važiuojant per sieną turėti mirusiojo pasą įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. Gauti tokį dokumentą nėra sudėtinga, jis išduodamas nemokamai Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC). Karstas yra plombuojamas, patvirtinama mirusiojo tapatybė, atliekamos kitos reikalingos procedūros.
Šiandieninė situacija tik parodo, kad sistema kol kas tinkamai neveikia ir galbūt įstatymų nesilaikoma – kyla klausimų, ar mirusįjį kremuoti vežusi bendrovė kreipėsi į NVSC su prašymu išduoti privalomą leidimą, ar kas nors kontroliavo kūno vežimą per sieną?
Turime papildomą „saugiklį“, kuris turėtų padėti apsisaugoti nuo tokių situacijų, atliekant atidesnę mirusiųjų kūnų patikrą, tačiau kažkodėl tuo nesinaudojama“, – teigė V.Labanauskas.
