„Meno mokyklos finansavimas mažėja nuo 2006 metų, taip pat mažėja pedagoginės normos, o tai lemia mažėjantį laiką pagal ugdymo planą numatytoms programoms“, – kalbėjo Kaišiadorių meno mokyklos tarybos pirmininkas Virginijus Valentinavičius.
Jo žiniomis, prieš dešimtmetį savivaldybių ir valstybines muzikos, dailės, šokio ir teatro meno mokyklas bei studijas lankė kiek daugiau kaip 37 tūkst. vaikų, o šiuo metu jau beveik 40 tūkstančių.
Tokie pokyčiai įvyko nepaisant aplinkybės, kad bendras mokyklinio amžiaus vaikų skaičius per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sumažėjo daugiau nei trečdaliu – nuo 565 tūkst. (2004 m.) iki 357 tūkst. (2014 m.).
V.Valentinavičius stėbėjosi, kad Kaišiadoryse viskas vyksta atvirkščiai – savivaldybės strateginiame plane nustatytas mažėjantis mokinių skaičius. 2015-2016 mokslo metais joje mokėsi 494 mokiniai, o 2018-aisiais turėtų likti tik 370.
„Tai reiškia, kad mažėjant finansavimui iš savivaldybės biudžeto, mažės ir įmokos iš lankančių mokyklą mokinių tėvų dėl mažėjančio mokinių skaičiaus, kas lems Meno mokyklos uždarymą arba bus dar labiau keliamas mokestis už mokslą“, – piktinosi mokyklos tarybos pirmininkas.
Jam susidarė įspūdis, kad sąmoningai arba nesąmoningai siekiama sužlugdyti Kaišiadorių meno mokyklą.
„Niekas nenori nuskriausti mokyklos arba ją uždaryti“, – tikino Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus. Pasak jo, nors pedagoginės normos sumažintos, Meno mokyklos darbuotojų atlyginimams šiemet finansavimas net šiek tiek padidintas.
Pasak mero, moksleivių skaičius pastaraisiais metais Kaišiadorių rajono mokyklose mažėjo, todėl tikėtis didesnio jų srauto Meno mokyklose būtų sunku.
V.Tomkaus nuomone, pačioje meno mokykloje taip pat reikėtų daugiau tvarkos. Mero nuomone, visiškai nenormalu, kad vos pradėjęs lankyti Meno mokyklą vaikas išeina akademinių atostogų, tačiau mokykla vis vien gauna išmokas už jo ugdymą.
„Mokyklos vadovybė nori viską gauti tik iš savivaldybės. Jiems vertėtų pagalvoti ir apie kitus pajamų šaltinius“, – svarstė Kaišiadorių rajono meras V.Tomkus.
