Teismas šią savaitę galutinai
įpareigojo dviems Lietuvos piliečiams įrašyti pavardes pasuose
nelietuviškais rašmenimis, tačiau migracijos pareigūnai sako to
padaryti negalintys, kol pavardžių rašybos klausimo neišsprendė
Seimas.
Šią savaitę galutinę pergalę teismų maratone pasiekė dvi
šeimos – Jaquet (Žakė) ir Gorecki- Mickiewicz (Gorecki-Mickevič).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) įpareigojo jų
vaikų, Lietuvos piliečių pasuose įrašyti pavardes nelietuviškais
rašmenimis – su raidėmis q, w ir x. Šį įrašą migracijos
pareigūnai įpareigoti įtraukti ne pagrindiniame paso puslapyje,
kuriame turėtų likti lietuviška asmenvardžių versija, o kitų
įrašų skyriuje. Teismas be kita ko dar kart sukritikavo ir
įstatymų leidėjus, jog įstatymai neužtikrina piliečių teisių
šioje srityje.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako į tai atkreipęs
dėmesį, bet kol kas jis negali garantuoti, jog pavardžių klausimas
bus svarstomas jau pavasario sesijoje.
„Girdime teismų išvadas, ekspertų komentarus. Vardų
pavardžių klausimas išlieka aktualus ir pavasario sesijos metu
dėsime daug pastangų, kad šis klausimas būtų įtrauktas į Seimo
darbų dienotvarkę. Vis tik norime, kad visi Lietuvos piliečiai
jaustųsi gerai, būtų gerbiamos jų teisės ir girdimi poreikiai“,
– komentare BNS teigia parlamento vadovas.
Šeimos dėl vaikų teisės į originalią pavardę pase
bylinėjosi su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
Migracijos valdyba. Tačiau valdybos viršininkė Jurgita Trijonienė
konstatuoja: net ir sulaukus galutinio nepalankaus teismo verdikto,
sprendimas nebus įgyvendinamas, nes to daryti neleidžia įstatymai,
įpareigojantys asmenvardžius asmens dokumentuose rašyti tik
lietuviškai.
„Pagal teisinę sistemą, šioje vietoje teisės aktas turi
didesnę juridinę teisinę galią, nei teismo sprendimas. Bet mes
bandysime kreiptis į aukštesnes institucijas, kad būtų
inicijuojami teisės aktų pakeitimai, kad viską galėtumėme
įvykdyti teisėtai ir tvarkingai“, – BNS migracijos įstaigos
poziciją išsakė J.Trijonienė.
Ji informavo, kad, be kita ko, šiuo metu Asmens dokumentų
išrašymo centras neturi ir techninių galimybių išduoti paso
nelietuviškais rašmenimis kitų įrašų skyriuje. Patys Centro
atstovai BNS teigė, kad šiuo metu jie nėra informuoti apie poreikį
išduoti tokius dokumentus. Artimiausiu metu centro vadovybė rengia
pasitarimą ir bus ieškoma galimų techninių sprendimų.
Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas sako, kad visą
iniciatyvą įteisinant nelietuviškų pavardžių rašybą šiuo metu
turi Seimas. Anot jo, kol kas dar bus laukiama, kaip LVAT pasisakys
likusiose pavardžių bylose kitą savaitę.
Šiose bylose ieškovams atstovaujanti Europos žmogaus teisių
fondo vadovė Evelina Baliko sako, kad klientų netenkina ir teismų
sprendimai, ir neišspręstas pavardžių rašybos reglamentavimas,
tad dėl dviejų Lietuvoje jau išnagrinėtų bylų ketinama kreiptis
į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Jungtinių Tautų Žmogaus
Teisių Komitetą. Apie šiuos atvejus jau informuotos ir Europos
Komisijos institucijos.
„Klientai, kurių jau turime galutinius sprendimus, t.y. Jaquet
ir Mickiewicz, be abejo, su tokiais teismo sprendimais nesutiks. Nes
šiuo atveju yra taip, kad gyventojų registre turime oficialų
įrašą originalu, pase oficialus įrašas įrašas būtų lietuvių
kalba ir be abejo nesutaptų duomenys. Jei jis nueitų į bet kokią
įstaigą, ji pamatytų skirtingus duomenis gyventojų registre ir
pase, tai visiškai neatitiktų tapatybės“, – teigė E.Baliko.
Anot jos, jau šią savaitę abi šeimos ketina kreiptis į
migracijos valdybą dėl dokumentų išdavimo – jei institucija
dokumentus išduoti atsisakys, bus dar kartą kreipiamasi į teismą,
šįkart – dėl sprendimo nevykdymo. Teisininkė taip pat pažymi, kad
jos atstovaujamos šeimos sutiktų su teismo sprendimu, jei įrašas
kitų įrašų puslapiuose būtų lygiavertis oficialiajam.
„Bet kadangi jis nebus lygiavertis ir visiškai jokios
reikšmės neturės, jis bus kaip ir bet koks paveiksliukas, kurio tu
negali naudoti“, – pabrėžė E.Baliko.
Antradienį teismas priims sprendimus Pauwels ir Wardyn byloje.
E.Baliko pažymi, kad ypač laukiama sprendimo Wardyn byloje, nes čia
teismas pirmąkart turės pasisakyti dėl pavardės rašybos nebe
pase, o asmens tapatybės kortelėje.
Per kelerius pastaruosius metus teismai jau yra įpareigoję
įrašyti pavardes nelietuviškomis raidėmis Lietuvos piliečių
santuokos, gimimo liudijimuose. Savivaldybių Civilinės metrikacijos
skyriai, pradžioje atsisakę įrašyti nelietuviškas pavardes,
teismų sprendimų paprastai nebeskundžia ir pageidaujamus dokumentus
išduoda.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos
piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais
rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai
kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Praėjusios kadencijos Seime svarstyti du alternatyvūs projektai:
vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės
raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą
papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką
pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje
tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė
grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir
santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia,
kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių
kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
Naujos kadencijos Seimas šio klausimo dar nesvarstė.