Teigiama, kad siekiant išsiaiškinti silpnąsias jos vietas, kol kas atliekama tik žvalgyba, tačiau kartu neslepiama, kad jos rezultatai nulems tolesnę pokyčių parlamento kanceliarijoje kryptį. Apie numatomas permainas kalbama aptakiai, nenorint „iš anksto“ gąsdinti beveik 1000 įstaigos darbuotojų.
Už Seimo kanceliarijos veiklą atsakingas parlamento vicepirmininkas LVŽS atstovas Arvydas Nekrošius dienraščiui teigė šiuo metu tik susipažįstantis su situacija, analizuojantis gautą informaciją apie įvairių kanceliarijos padalinių veiklą, finansų naudojimą.
„Kol kas jokių drastiškų priemonių neplanuojame. Plačiau to komentuoti nenorėčiau, kad be reikalo negąsdintume žmonių“, – sakė jis. „Ne apie atleidimus pirmiausia reikia kalbėti, o apie tai, kaip darbą padaryti efektyvesnį“, – pažymėjo Seimo vicepirmininkas.
Kartu planuojama išanalizuoti 2016 metų sausį įvykdytos Seimo kanceliarijos reformos rezultatus. 2015 metų vasarą Seimo valdybos inicijuota kanceliarijos reforma sunkiai skynėsi kelią. Tada aiškinta, kad pagrindinis jos tikslas – sumažinti valdymo išlaidas ir modernizuoti struktūrą. Nuo 2016-ųjų sausio Seimo kanceliarijoje vietoj aštuonių departamentų liko keturi, gerokai sumažėjo skyrių ir vadovaujamo personalo.
Naujausiais Seimo kanceliarijos duomenimis, šiuo metu kanceliarijoje dirba 437 karjeros valstybės tarnautojai ir pagal darbo sutartis dirbantys asmenys. Iš jų 48 – vadovai. Taip pat Seimo kanceliarijoje dirba 510 politinio pasitikėjimo tarnautojų. Karjeros tarnautojų darbo užmokestis siekia nuo 1700 iki 680 eurų, be priemokos už stažą valstybės tarnyboje bei kvalifikacinę klasę, politinio pasitikėjimo tarnautojų – nuo 1550 iki 680 eurų, taip pat neskaitant stažo valstybės tarnyboje.
