Teigiama, kad siekiant išsiaiškinti silpnąsias jos vietas, kol
kas atliekama tik žvalgyba, tačiau kartu neslepiama, kad jos
rezultatai nulems tolesnę pokyčių parlamento kanceliarijoje
kryptį. Apie numatomas permainas kalbama aptakiai, nenorint „iš
anksto“ gąsdinti beveik 1000 įstaigos darbuotojų.
Už Seimo kanceliarijos veiklą atsakingas parlamento
vicepirmininkas LVŽS atstovas Arvydas Nekrošius dienraščiui teigė
šiuo metu tik susipažįstantis su situacija, analizuojantis gautą
informaciją apie įvairių kanceliarijos padalinių veiklą, finansų
naudojimą.
„Kol kas jokių drastiškų priemonių neplanuojame.
Plačiau to komentuoti nenorėčiau, kad be reikalo negąsdintume
žmonių“, – sakė jis. „Ne apie atleidimus pirmiausia reikia
kalbėti, o apie tai, kaip darbą padaryti efektyvesnį“, –
pažymėjo Seimo vicepirmininkas.
Kartu planuojama išanalizuoti 2016 metų sausį įvykdytos Seimo
kanceliarijos reformos rezultatus. 2015 metų vasarą Seimo valdybos
inicijuota kanceliarijos reforma sunkiai skynėsi kelią. Tada
aiškinta, kad pagrindinis jos tikslas – sumažinti valdymo
išlaidas ir modernizuoti struktūrą. Nuo 2016-ųjų sausio Seimo
kanceliarijoje vietoj aštuonių departamentų liko keturi, gerokai
sumažėjo skyrių ir vadovaujamo personalo.
Naujausiais Seimo kanceliarijos duomenimis, šiuo metu
kanceliarijoje dirba 437 karjeros valstybės tarnautojai ir pagal
darbo sutartis dirbantys asmenys. Iš jų 48 – vadovai. Taip pat
Seimo kanceliarijoje dirba 510 politinio pasitikėjimo tarnautojų.
Karjeros tarnautojų darbo užmokestis siekia nuo 1700 iki 680 eurų,
be priemokos už stažą valstybės tarnyboje bei kvalifikacinę
klasę, politinio pasitikėjimo tarnautojų – nuo 1550 iki 680
eurų, taip pat neskaitant stažo valstybės tarnyboje.