„Susipažinęs su viešai Kultūros ministerijos skelbiama
informacija apie ministerijos komisijos sprendimą skirti man
švelniausią drausminę nuobaudą – pastabą, – pareiškiu, kad
ši informacija nekeičia mano pozicijos, jog savo pareigas vykdžiau
laikydamasis šalies įstatymų ir kitų teisės aktų“, –
penktadienį išplatintame pareiškime teigia G.Kėvišas.
Jis pažymi, kad LNOBT kolektyvas išreiškė juo pasitikėjimą
ir palaikymą, teatro vadovas teigė sulaukiantis ir iš „Lietuvos
kultūrinės visuomenės bei žymių meno žmonių“.
„Todėl ketinu visą asmeninę energiją ir sukauptą patyrimą
nukreipti teatre suplanuotiems ateities darbams ir rengiamiems
kūrybiniams projektams, kurie leis dar aukščiau pakylėti LNOBT
repertuaro meninio lygio kartelę. Esu įsitikinęs, jog Lietuvos
publika to verta“, – dėsto G.Kėvišas.
Trauktis G.Kėvišą iš pareigų kultūros ministrė Liana
Ruokytė-Jonsson paragino penktadienį gavusi ministerijos komisijos
išvadas, kuriose konstatuojama jau anksčiau kitų institucijų
pateiktos išvados, kad LNOBT vadovas neišvengė korupcijos rizikos
veiksnio, kai teatras sudarė sutartis su jo sūnaus įmone.
Ministrė taip pat akcentavo, kad būtinos įstatymų pataisos,
kurios panaikintų galimybes nacionalinių ir kitų biudžetinių
įstaigų vadovams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. G.Kėvišas
sako pritariantis šiai pozicijai ir teigia, kad teatras pasirengęs
bendradarbiauti rengiant pasiūlymus.
Ministerijai penktadienį taip pat persiųstas apie 100 operos ir
baleto teatro darbuotojų pasirašytas laiškas, kuriame vardijami
G.Kėvišo nuopelnai teatrui ir išreiškiamas palaikymas.
Ketvirtadienį LNOBT direktoriaus pavaduotojas Naglis Stancikas
pats išplatino darbuotojams elektroninį laišką, kuriame teatro
padalinių vadovus ir darbuotojus informavo, kad „yra galimybė
pasirašyti“ teatro vadovo palaikymo tekstą. N.Stancikas BNS
tikino, kad nei jis, nei administracija nedarė jokio spaudimo –
iniciatyvą esą iškėlė meno darbuotojai, o administracija tik
informavo apie tai. Tačiau kai kurie darbuotojai BNS išsakė
abejonių dėl „laisvos valios“ principo sakydami, kad dalis
menininkų pasirašo tiesiog baimindamiesi dėl savo darbo vietos.
„Informuokite, prašau, darbuotojus apie tokią galimybę.
Jokios prievartos, bet jei manote, kad gerb. Kėvišas ir toliau
turėtų vadovauti Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui,
ateikite ryt iš ryto“, – laiške rašo N.Stancikas.
Darbuotojai laiške ministrei dėsto, kad LNOBT per 15 G.Kėvišo
vadovavimo metų tapo „reikšmingiausia operos ir baleto menus
reprezentuojančia institucija ne vien Lietuvoje, bet ir visuose
Baltijos kraštuose“, kuriame yra palankios sąlygos kūrybai,
koncertus teatre rengė garsiausi pasaulio atlikėjai, o jo lankomumo
vidurkis išaugo iki 95 procentų. Darbuotojų pasirašyto laiško
pabaigoje dėstomi panašūs argumentai į tuos, kuriuos pranešime
išsako ir pats G.Kėvišas.
„Kviečiame kultūros ministrę objektyviai vertinti situaciją
visos teatro veiklos kontekste, nesivadovaujant išoriniam politikų
sprendimui. Suprantame, kad kai kurie įstatymai turėtų būti
tobulintini. Mielai sutinkame prie šio proceso prisidėti, siekiant
išvengti nesusipratimų ateityje ir palengvinti sprendimų priėmimo
procesus“, – dėstoma laiške.
L.Ruokytė-Jonsson, reaguodama į darbuotojų laišką ir paties
K.Gėvišo argumentus, sako nekvestionuojanti LNOBT vadovo vadybinių
sugebėjimų.
„Tačiau nemanau, kad jie yra svarbesni už etiką ir
skaidrumą. Tuo pačiu noriu atkreipti dėmesį į šiandien
viešojoje erdvėje pasirodžiusius pranešimus, kurie rodo, jog LNOBT
personalo politikoje esama rimtų problemų“, – komentare BNS
sakė ministrė.
Penktadienį Seimo Kultūros komitetas taip pat pritarė raginimui
G.Kėvišui trauktis iš pareigų, to anksčiau reikalavo ir
opoziciniai konservatoriai.
LNOBT pagal sutartis su G.Kėvišo sūnaus Martyno įmone
„Riverside Music LTD“ pernai surengė tris žymių solistų ir
orkestrų pasirodymus Vilniuje. Iš viso koncertų organizatoriui
sumokėta 390 tūkst. eurų. Kokia dalis atiteko atlikėjams,
neskelbiama. BNS skelbė, jog dalį sumos – 30 tūkst. eurų –
vienam iš M.Kėvišo organizuotų koncertų skyrė ir Vilniaus miesto
savivaldybė, per savo įstaigą „Vilniaus festivaliai“. Vilniaus
savivaldybės paramos savo sūnaus įmonės rengtiems koncertams
prašė pats G.Kėvišas. Savo interesų deklaracijoje G.Kėvišas
nurodo ir pats teikiantis konsultacines paslaugas sūnaus įmonei.
„Valstiečių“ frakcijos Seime atstovas Povilas Urbšys
kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK),
prašydamas įvertinti, ar G.Kėvišas prašydamas ir gaudamas
savivaldybės paramą savo sūnaus įmonei nesupainiojo interesų.
Seimo konservatoriai, be kita ko, kreipėsi į Valstybinę
mokesčių inspekciją prašydami įvertinti G.Kėvišo šeimos narių
turto ir pajamų pagrįstumą. LNOBT vadovas yra deklaravęs turtą ir
pajamas, tačiau deklaracija nėra vieša. Jis žadėjo paviešinti
tiek savo pajamų deklaraciją, tiek teatro sutartis su sūnaus
įmone.
Prokurorai šiuo metu vykdo tyrimą dėl LNOBT scenos
rekonstrukcijos darbų skaidrumo. Iš viso darbams buvo skirta apie 22
mln. eurų, panaudota 15 mln. eurų.